|
|
|
|||||||
Prisiminimai dar visai švieži, ilgam įsirėžę atmintin ir tokie brangūs, kad prie jų norisi vėl ir vėl sugrįžti. Jais dalijamės su Australijos lietuvių bendruomenės pirmininke Birute Prašmutaite.
Kokius jausmus ir mintis Jums asmeniškai ir kitiems lietuviams sukėlė “Tūkstantmečio odisėjos” apsilankymas Australijoje?
Dalyvaudama “Tūkstantmečio odisėjos” sutikime Sidnėjuje, girdėjau labai šiltų, gerų atsiliepimų iš Australijos lietuvių, kurie tuo metu buvo susirinkę iš visos Australijos dalyvauti 25-tose Australijos Lietuvių Dienose ir 58-joje Australijos lietuvių Sporto šventėje. Mums ir jums buvo labai tinkamas laikas susitikti pereinant iš senų 2008 į Naujuosius 2009 metus. Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio jubiliejaus metus.
Kaip vertinate „Tūkstantmečio odisėją“ - Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirtą buriuotojų iniciatyvą?
Buvo džiugu matyti, kad jūs norėjote susitikti su mumis, atvežėte mums LR Prezidento laišką, linkėjimus bei vėliavą. Dar labiau džiugu, kad šiuo žygiu garsinti Lietuvos vardą yra jūsų idėja, kurią įgyvendinate savo lėšomis bei rėmėjų parama.
Buvo labai malonu matyti mūsų bendruomenes mažiukus vaikus, kurie atsisėdę Sidnėjaus krantinėje Darling Harbour, kur prisišvartavo jachta “Ambersail”, prie Maritime muziejaus stebėjo jus visus išplėstomis akimis. Tai mūsų ir jus ateitis. Ačiū šio projekto sumanytojams už jų viziją ir šios kelionės suorganizavimą, rėmėjams bei visiems prisidėjusiems. Matėsi, kad viskas labai profesionaliai suorganizuota.
Kaip manote, kokią žinią pasauliui neša jachta LTU 1000 „Ambersail“?
Mes esame viena didelė lietuviška šeima. Nors esame pasklidę po visą pasaulį, mūsų šaknys yra Lietuvoje ir Lietuva mums brangi. Yra kuo didžiuotis. “Tūkstantmečio odisėjos” šūkis „Vienas vardas – LIETUVA“ išreiškia mūsų vieningumą. Nesvarbu, kiek mes esame skirtingi ir kur mes gyvename, mus vienija Lietuva. Ačiū jūrininkams, mūsų šių laikų didvyriams, kurie taip ryžtingai išvyko į šią kelionę aplink pasaulį. Tikimės kad per šią kelionę ir Lietuvos lietuviai mus, gyvenančius už Lietuvos ribų geriau pažins ir supras, kad Lietuva ir mums yra brangi Tėvynė, nors dalis mūsų nesam gimę Lietuvoje. Didžiuojamės Lietuva ir jos žmonių iniciatyva bei atliktais darbais.
Kaip vietos žiniasklaida reagavo ir aprašė lietuvių žygį aplink pasaulį?
Etninės radijo stoties SBS laidos lietuvių kalba vedėjos Rymantės Gell dėka “Tūkstantmečio odisėjos” pristatyme visuomenei 2009 sausio 1 dieną Sidnėjuje, prie Maritime muziejaus apsilankė SBS televizijos stoties žurnalistė ir operatorius. Tą vakarą buvo rodomas reportažas per SBS televizijos vakaro žinias. Tai buvo interviu su projekto “Tūkstantmečio odisėja” vadovu Raimundu Daubaru ir IV etapo įgulos kapitonu Nagliu Nasvyčiu. Rodė ištraukas iš pristatymo programos ir dar poros dalyvavusių žmonių pasisakymus. Vėliau, grįžę į namus išgirdome, kad žmonės Melburne matė tas žinais ir džiaugėsi, kad taip plačiai buvo paminėta Lietuva ir “Tūkstantmečio odisėja” per nacionalinę Australijos televiziją.
Ar Jums svarbus artėjantis Lietuvos vardo paminėjimo 1000 metų jubiliejus, ar ketinate jį švęsti Australijos lietuvių bendruomenėje ir kaip?
Aišku, kad svarbus jubiliejus. Mes esame dalis Pasaulio lietuviu bendruomenes ir bandome prisidėti kiek galėdami prie Lietuvai svarbių įvykių ir jubiliejų. Tokie jubiliejai yra dar svarbesni mūsų jaunimui, nes bandome juos daugiau sudominti Lietuva, jos gyvenimu bei praeitimi. Dabar, kai Lietuva yra nepriklausoma, ryšiai yra žymiai geresni negu tada, kai aš užaugau ir Lietuva buvo okupuota. Galima laisvai keliauti į Lietuvą, jeigu noras yra. Žiniasklaida, elektroninis paštas ir internetas bei užsimezgę draugystės ryšiai su Lietuva ir jos lietuviais atidarė Lietuvą mums, gyvenantiems taip toli nuo Lietuvos.
Australijos lietuvių bendruomenės Krašto valdyba jau visus praėjusius metus skatino savo padalinius tinkamai pasiruošti atšvęsti šį jubiliejų. Visiems tūkstantmečio reikalams koordinuoti buvo paskirta Valdybos narė Lilija Kozlovskiene. Jis palaikė ryšius su bendruomenės valdybomis, su Pasaulio lietuvių bendruomenės Valdyba ir Lietuvos tautinių mažumų ir išeivijos departamentu. Jos dėka kovo mėnesį Australijos lietuvius aplankys aktorius iš Lietuvos Tomas Vaisieta su programa „Pasikalbėjimas su Lietuva“. Programa bus parodyta Adelaidės, Kanberos, Melburno ir Sidnėjaus lietuviams. Taip pat, jeigu gausime lėšų, Andrius Mamontovas yra sutikęs šių metų antrojoje pusėje atvykti į Australiją ir aplankyti Australijos lietuvių bendruomenes su programa. Esame sudarę visą sąrašą renginių Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti Australijoje. Tikimės, bus dar daugiau renginių atskirų Australijos miestų lietuvių bendruomenėse.
Kokia Jūsų istorija – ar seniai išvykote iš Lietuvos, leiskite pasiteirauti, dėl kokių priežasčių ir ar ketinate čia likti visam laikui?
Mano asmeniška istorija tokia. Gimiau Australijoje 1956 metais. Mano tėvai susitiko ir vedė Australijoje. Ji abudu gimę Lietuvoje – tėvas Karolis Prašmutas iš Bernotų kaimo atvyko į Australiją su pirmąja lietuvių emigrantu banga 1949 metais. Mama Morta Stakaitytė iš buvusio Poviliškių kaimo netoli Gruzdžių atvyko 1950 metais. Jie buvo “displaced persons“ (vadinami dipukai). Mama dar gyva, 84 metų amžiaus.
Visa gyvenimą dalyvauju Australijos lietuvių bendruomenės gyvenime. Nežadu gyventi Lietuvoje, nes man svarbus du kraštai –Australija (kur gimiau) ir Lietuva (tėvų gimtinė, mano Tėvynė). Lietuvių kalba nėra mano pagrindinė kasdieninė kalba. Lankausi Lietuvoje aplankyti savo gimines ir atostogoms, o taip pat lietuvybės reikalais – esu buvusi Dainų šventėse, Lietuvių bendruomenių suvažiavimuose.
Kas Jums Lietuva dabar ?
Lietuva yra mano kilmė, šaknys. Domiuosi jos pasiekimais. Noriu, kad dabartinė Australijos lietuviško jaunimo ir vaikų karta taip pat atrastų jų šaknis laisvoje Lietuvoje ir, jeigu norėtų, susipažintų ir bendrautų su Lietuva ir jos lietuviais. Yra daug kuo didžiuotis Lietuvos praeitimi ir dabartimi. Mano nuomone, mano karta, pirmoji gimusi iš lietuviu tėvų Australijoje po II Pasaulinio karo yra užmiršta karta. Yra labai mažai mūsų, kurie aktyviai domisi ir dalyvauja mūsų lietuvių bendruomenės gyvenime. Kai mes augome, mums nebuvo skirta iš arčiau pažinti Lietuvą. To linkiu mano kartos vaikams ir anūkams bei naujiems lietuvių emigrantams Australijoje.
Ar Jums, Australijos lietuviams, svarbus Lietuvos dėmesys? Ar jis pakankamas? Gal galėtumėte trumpai aprašyti pagrindinius Jūsų bendruomenės bruožus, savybes. Kaip bendruomenė keičiasi?
Savaime aišku, gyvenant toli nuo Lietuvos, mums yra svarbus Lietuvos dėmesys, nes Lietuva yra mūsų gyvenimo dalis. Šiomis dienomis įvyko skaudi nelaimė Viktorijos ir Australijos žmonėms. Vasario 7 dieną Melburno mieste oro temperatūra pakilo iki 46° C ir gaisruose aplink Viktorijos valstiją žuvo daugiau kaip 180 žmonių ir be namų liko apie 5000 žmonių. Esame dėkingi už visus elektroniniu paštu iš Lietuvos atsiųstus užklausimus ir paguodos laiškus.
Pastaruosius dvejus metus (2007-2008 m.) buvau Australijos lietuvių bendruomenės Krašto valdybos pirmininke, palaikiau tamprius ir draugiškus ryšius ne tik su Pasaulio lietuvių bendruomenės Valdyba, bet ir su Lietuvos tautinių mažumų ir išeivijos departamentu (TMID). Esame labai dėkingi TMID darbuotojams už jų pastangas ir mūsų lietuviškos veiklos parėmimą. Abu metus teko aplankyti Lietuvą ir TMID, Lietuvos liaudies kultūros centrą bei kitas organizacijas. Mūsų lietuviškos veiklos ir problemų supratimas bei jų geranoriškumas, pastangos kiek įmanoma mums padėti skatina tolesnę mūsų lietuvišką veiklą.
Australijos lietuvių bendruomenė yra sena bendruomene, oficialiai įsteigta 1950 metais. Mes esame senstanti (mirštanti?) bendruomene. Kaip ir kitose šalyse mūsų karta yra mažesnė negu pirmoji emigrantų iš Lietuvos, dipukų banga ir labai mažai naujų emigrantų iš Lietuvos. Tačiau laikome save nors maža lyginant su JAV, Kanada, Airija arba Anglija, bet gyva bendruomene. Nuo 1960 metų kas du metai laikotarpiu tarp šv. Kalėdų ir Naujųjų metų rengiame Australijos lietuvių dienas. Šį kartą ir “Tūkstantmečio odisėjos” buriuotojai dalyvavo 25-tose jubiliejinėse Australijos lietuvių dienose Sidnėjuje. Jų apsilankymas apvainikavo mūsų šventę ir Naujuosius 2009-uosius, Lietuvos vardo tūkstantmečio metus padarė dar reikšmingesnius.
Ką palinkėtumėte kitoms lietuvių bendruomenėms, kurias buriuotojai dar tik aplankys žygio metu?
Linkiu jiems bandyti sudominti savo narius šia kelione ir Lietuvos tūkstantmečiu gerokai anksčiau negu Odisėjos jachta “Ambersail” atvyks į jūsų kraštą. Ši kelionė yra dalis naujos Lietuvos istorijos ir mums garbė, kad galime priimti keliaujančią “Tūkstantmečio odisėja”. Tai taip pat puiki proga sudominti Lietuva savo vietinę valdžią spaudą, to krašto žmones.
Kokius jausmus ir mintis Jums asmeniškai ir kitiems lietuviams sukėlė “Tūkstantmečio odisėjos” apsilankymas Australijoje?
Dalyvaudama “Tūkstantmečio odisėjos” sutikime Sidnėjuje, girdėjau labai šiltų, gerų atsiliepimų iš Australijos lietuvių, kurie tuo metu buvo susirinkę iš visos Australijos dalyvauti 25-tose Australijos Lietuvių Dienose ir 58-joje Australijos lietuvių Sporto šventėje. Mums ir jums buvo labai tinkamas laikas susitikti pereinant iš senų 2008 į Naujuosius 2009 metus. Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio jubiliejaus metus.
Kaip vertinate „Tūkstantmečio odisėją“ - Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirtą buriuotojų iniciatyvą?
Buvo džiugu matyti, kad jūs norėjote susitikti su mumis, atvežėte mums LR Prezidento laišką, linkėjimus bei vėliavą. Dar labiau džiugu, kad šiuo žygiu garsinti Lietuvos vardą yra jūsų idėja, kurią įgyvendinate savo lėšomis bei rėmėjų parama.
Buvo labai malonu matyti mūsų bendruomenes mažiukus vaikus, kurie atsisėdę Sidnėjaus krantinėje Darling Harbour, kur prisišvartavo jachta “Ambersail”, prie Maritime muziejaus stebėjo jus visus išplėstomis akimis. Tai mūsų ir jus ateitis. Ačiū šio projekto sumanytojams už jų viziją ir šios kelionės suorganizavimą, rėmėjams bei visiems prisidėjusiems. Matėsi, kad viskas labai profesionaliai suorganizuota.
Kaip manote, kokią žinią pasauliui neša jachta LTU 1000 „Ambersail“?
Mes esame viena didelė lietuviška šeima. Nors esame pasklidę po visą pasaulį, mūsų šaknys yra Lietuvoje ir Lietuva mums brangi. Yra kuo didžiuotis. “Tūkstantmečio odisėjos” šūkis „Vienas vardas – LIETUVA“ išreiškia mūsų vieningumą. Nesvarbu, kiek mes esame skirtingi ir kur mes gyvename, mus vienija Lietuva. Ačiū jūrininkams, mūsų šių laikų didvyriams, kurie taip ryžtingai išvyko į šią kelionę aplink pasaulį. Tikimės kad per šią kelionę ir Lietuvos lietuviai mus, gyvenančius už Lietuvos ribų geriau pažins ir supras, kad Lietuva ir mums yra brangi Tėvynė, nors dalis mūsų nesam gimę Lietuvoje. Didžiuojamės Lietuva ir jos žmonių iniciatyva bei atliktais darbais.
Kaip vietos žiniasklaida reagavo ir aprašė lietuvių žygį aplink pasaulį?
Etninės radijo stoties SBS laidos lietuvių kalba vedėjos Rymantės Gell dėka “Tūkstantmečio odisėjos” pristatyme visuomenei 2009 sausio 1 dieną Sidnėjuje, prie Maritime muziejaus apsilankė SBS televizijos stoties žurnalistė ir operatorius. Tą vakarą buvo rodomas reportažas per SBS televizijos vakaro žinias. Tai buvo interviu su projekto “Tūkstantmečio odisėja” vadovu Raimundu Daubaru ir IV etapo įgulos kapitonu Nagliu Nasvyčiu. Rodė ištraukas iš pristatymo programos ir dar poros dalyvavusių žmonių pasisakymus. Vėliau, grįžę į namus išgirdome, kad žmonės Melburne matė tas žinais ir džiaugėsi, kad taip plačiai buvo paminėta Lietuva ir “Tūkstantmečio odisėja” per nacionalinę Australijos televiziją.
Ar Jums svarbus artėjantis Lietuvos vardo paminėjimo 1000 metų jubiliejus, ar ketinate jį švęsti Australijos lietuvių bendruomenėje ir kaip?
Aišku, kad svarbus jubiliejus. Mes esame dalis Pasaulio lietuviu bendruomenes ir bandome prisidėti kiek galėdami prie Lietuvai svarbių įvykių ir jubiliejų. Tokie jubiliejai yra dar svarbesni mūsų jaunimui, nes bandome juos daugiau sudominti Lietuva, jos gyvenimu bei praeitimi. Dabar, kai Lietuva yra nepriklausoma, ryšiai yra žymiai geresni negu tada, kai aš užaugau ir Lietuva buvo okupuota. Galima laisvai keliauti į Lietuvą, jeigu noras yra. Žiniasklaida, elektroninis paštas ir internetas bei užsimezgę draugystės ryšiai su Lietuva ir jos lietuviais atidarė Lietuvą mums, gyvenantiems taip toli nuo Lietuvos.
Australijos lietuvių bendruomenės Krašto valdyba jau visus praėjusius metus skatino savo padalinius tinkamai pasiruošti atšvęsti šį jubiliejų. Visiems tūkstantmečio reikalams koordinuoti buvo paskirta Valdybos narė Lilija Kozlovskiene. Jis palaikė ryšius su bendruomenės valdybomis, su Pasaulio lietuvių bendruomenės Valdyba ir Lietuvos tautinių mažumų ir išeivijos departamentu. Jos dėka kovo mėnesį Australijos lietuvius aplankys aktorius iš Lietuvos Tomas Vaisieta su programa „Pasikalbėjimas su Lietuva“. Programa bus parodyta Adelaidės, Kanberos, Melburno ir Sidnėjaus lietuviams. Taip pat, jeigu gausime lėšų, Andrius Mamontovas yra sutikęs šių metų antrojoje pusėje atvykti į Australiją ir aplankyti Australijos lietuvių bendruomenes su programa. Esame sudarę visą sąrašą renginių Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti Australijoje. Tikimės, bus dar daugiau renginių atskirų Australijos miestų lietuvių bendruomenėse.
Kokia Jūsų istorija – ar seniai išvykote iš Lietuvos, leiskite pasiteirauti, dėl kokių priežasčių ir ar ketinate čia likti visam laikui?
Mano asmeniška istorija tokia. Gimiau Australijoje 1956 metais. Mano tėvai susitiko ir vedė Australijoje. Ji abudu gimę Lietuvoje – tėvas Karolis Prašmutas iš Bernotų kaimo atvyko į Australiją su pirmąja lietuvių emigrantu banga 1949 metais. Mama Morta Stakaitytė iš buvusio Poviliškių kaimo netoli Gruzdžių atvyko 1950 metais. Jie buvo “displaced persons“ (vadinami dipukai). Mama dar gyva, 84 metų amžiaus.
Visa gyvenimą dalyvauju Australijos lietuvių bendruomenės gyvenime. Nežadu gyventi Lietuvoje, nes man svarbus du kraštai –Australija (kur gimiau) ir Lietuva (tėvų gimtinė, mano Tėvynė). Lietuvių kalba nėra mano pagrindinė kasdieninė kalba. Lankausi Lietuvoje aplankyti savo gimines ir atostogoms, o taip pat lietuvybės reikalais – esu buvusi Dainų šventėse, Lietuvių bendruomenių suvažiavimuose.
Kas Jums Lietuva dabar ?
Lietuva yra mano kilmė, šaknys. Domiuosi jos pasiekimais. Noriu, kad dabartinė Australijos lietuviško jaunimo ir vaikų karta taip pat atrastų jų šaknis laisvoje Lietuvoje ir, jeigu norėtų, susipažintų ir bendrautų su Lietuva ir jos lietuviais. Yra daug kuo didžiuotis Lietuvos praeitimi ir dabartimi. Mano nuomone, mano karta, pirmoji gimusi iš lietuviu tėvų Australijoje po II Pasaulinio karo yra užmiršta karta. Yra labai mažai mūsų, kurie aktyviai domisi ir dalyvauja mūsų lietuvių bendruomenės gyvenime. Kai mes augome, mums nebuvo skirta iš arčiau pažinti Lietuvą. To linkiu mano kartos vaikams ir anūkams bei naujiems lietuvių emigrantams Australijoje.
Ar Jums, Australijos lietuviams, svarbus Lietuvos dėmesys? Ar jis pakankamas? Gal galėtumėte trumpai aprašyti pagrindinius Jūsų bendruomenės bruožus, savybes. Kaip bendruomenė keičiasi?
Savaime aišku, gyvenant toli nuo Lietuvos, mums yra svarbus Lietuvos dėmesys, nes Lietuva yra mūsų gyvenimo dalis. Šiomis dienomis įvyko skaudi nelaimė Viktorijos ir Australijos žmonėms. Vasario 7 dieną Melburno mieste oro temperatūra pakilo iki 46° C ir gaisruose aplink Viktorijos valstiją žuvo daugiau kaip 180 žmonių ir be namų liko apie 5000 žmonių. Esame dėkingi už visus elektroniniu paštu iš Lietuvos atsiųstus užklausimus ir paguodos laiškus.
Pastaruosius dvejus metus (2007-2008 m.) buvau Australijos lietuvių bendruomenės Krašto valdybos pirmininke, palaikiau tamprius ir draugiškus ryšius ne tik su Pasaulio lietuvių bendruomenės Valdyba, bet ir su Lietuvos tautinių mažumų ir išeivijos departamentu (TMID). Esame labai dėkingi TMID darbuotojams už jų pastangas ir mūsų lietuviškos veiklos parėmimą. Abu metus teko aplankyti Lietuvą ir TMID, Lietuvos liaudies kultūros centrą bei kitas organizacijas. Mūsų lietuviškos veiklos ir problemų supratimas bei jų geranoriškumas, pastangos kiek įmanoma mums padėti skatina tolesnę mūsų lietuvišką veiklą.
Australijos lietuvių bendruomenė yra sena bendruomene, oficialiai įsteigta 1950 metais. Mes esame senstanti (mirštanti?) bendruomene. Kaip ir kitose šalyse mūsų karta yra mažesnė negu pirmoji emigrantų iš Lietuvos, dipukų banga ir labai mažai naujų emigrantų iš Lietuvos. Tačiau laikome save nors maža lyginant su JAV, Kanada, Airija arba Anglija, bet gyva bendruomene. Nuo 1960 metų kas du metai laikotarpiu tarp šv. Kalėdų ir Naujųjų metų rengiame Australijos lietuvių dienas. Šį kartą ir “Tūkstantmečio odisėjos” buriuotojai dalyvavo 25-tose jubiliejinėse Australijos lietuvių dienose Sidnėjuje. Jų apsilankymas apvainikavo mūsų šventę ir Naujuosius 2009-uosius, Lietuvos vardo tūkstantmečio metus padarė dar reikšmingesnius.
Ką palinkėtumėte kitoms lietuvių bendruomenėms, kurias buriuotojai dar tik aplankys žygio metu?
Linkiu jiems bandyti sudominti savo narius šia kelione ir Lietuvos tūkstantmečiu gerokai anksčiau negu Odisėjos jachta “Ambersail” atvyks į jūsų kraštą. Ši kelionė yra dalis naujos Lietuvos istorijos ir mums garbė, kad galime priimti keliaujančią “Tūkstantmečio odisėja”. Tai taip pat puiki proga sudominti Lietuva savo vietinę valdžią spaudą, to krašto žmones.
