|
|
Apie vidurdienį jau gerėdamiesi baltojo debesies šalies – Naujosios Zelandijos - skardžiais susėdome ratu, kapitonas iššovė putojančio vyno. Buteliui keliaujant per rankas kiekvienas kėlėmė tostą ir traukėmė "Ilgiausių metų!" už žmogų, kuris, anot jo paties, daugeliui mūsų tiktų į tėvus.
Kazys jau yra dalyvavęs ne viename legendiniame žygyje burlaiviais. Prieš 19 metų trims Lietuvos jachtoms plaukiant per Atlantą, jis buvo "Audroje", Kazys plaukė ir su "Laisve" Kolumbo regatoje Atlantu prieš 16 metų. Dabar su mumis "Tūkstantmečio odisėjoje" Indijos ir Ramiuoju vandenynais, nuo Adelaidės Australijoje pro Sidnėjų į Naująją Zelandiją.
Kai dauguma įgulos miega po naktinių vachtų, jis jau kaičia arbatą ir tepa sumuštinius, nors to daryti jam visai nepriklauso. Dar Adelaidėje man įstrigo jo pasakayti žodžiai, kad gerų žmonių pasaulyje yra kur kas daugiau nei blogų, tiesiog apie blogus dažniau girdime. Apie šį linksmą vyruką iš Kauno, be kita ko galintį iš eilės pyškinti dešimtis anekdotų, dar prieš mėnesį nežinojau nieko, dabar žinau, kad tai - įkvėpiantis pavyzdys. Pasitikti Lietuvos tūkstantmečio metus tokioje kompanijoje – geras ženklas.
Tikimės ryt tik po vidurdienio atvykti į Oklandą. Dienmoraštį rašau, kai Naujosios Zelandijos laiku jau devinta vakaro, o Lietuvoje tik prasideda diena. Esame visai priešingoje žemės rutulio pusėje nei Lietuva. Laiko skirtumas čia ir namie – 11 valandų, o oras primena lietuvišką rudenį. Šiandien sulaukėme apie valandą trukusios liūties, o vėjas ir toliau nepalankus, nors prognozės žadėjo, kad bus geriau. Tiesa, visų nuotaika labiau nei puiki, nes rytoj nauja šventė - susitikimas su tolimiausia pasaulyje lietuvių bendruomene. Ir, deja, mūsų dvyliktuko misijos pabaiga...
Edmundas Jakilaitis
IV etapo įgulos narys
Kazys jau yra dalyvavęs ne viename legendiniame žygyje burlaiviais. Prieš 19 metų trims Lietuvos jachtoms plaukiant per Atlantą, jis buvo "Audroje", Kazys plaukė ir su "Laisve" Kolumbo regatoje Atlantu prieš 16 metų. Dabar su mumis "Tūkstantmečio odisėjoje" Indijos ir Ramiuoju vandenynais, nuo Adelaidės Australijoje pro Sidnėjų į Naująją Zelandiją.
Kai dauguma įgulos miega po naktinių vachtų, jis jau kaičia arbatą ir tepa sumuštinius, nors to daryti jam visai nepriklauso. Dar Adelaidėje man įstrigo jo pasakayti žodžiai, kad gerų žmonių pasaulyje yra kur kas daugiau nei blogų, tiesiog apie blogus dažniau girdime. Apie šį linksmą vyruką iš Kauno, be kita ko galintį iš eilės pyškinti dešimtis anekdotų, dar prieš mėnesį nežinojau nieko, dabar žinau, kad tai - įkvėpiantis pavyzdys. Pasitikti Lietuvos tūkstantmečio metus tokioje kompanijoje – geras ženklas.
Tikimės ryt tik po vidurdienio atvykti į Oklandą. Dienmoraštį rašau, kai Naujosios Zelandijos laiku jau devinta vakaro, o Lietuvoje tik prasideda diena. Esame visai priešingoje žemės rutulio pusėje nei Lietuva. Laiko skirtumas čia ir namie – 11 valandų, o oras primena lietuvišką rudenį. Šiandien sulaukėme apie valandą trukusios liūties, o vėjas ir toliau nepalankus, nors prognozės žadėjo, kad bus geriau. Tiesa, visų nuotaika labiau nei puiki, nes rytoj nauja šventė - susitikimas su tolimiausia pasaulyje lietuvių bendruomene. Ir, deja, mūsų dvyliktuko misijos pabaiga...
Edmundas Jakilaitis
IV etapo įgulos narys
