Odisėja Tūkstantmečio odisėja, 'Vienas vardas - Lietuva', jachta LTU 1000 'Ambersail', buriuotojai, Lietuvos tūkstantmetis, kelionė aplink pasaulį

1919 m. – Kaune inžinieriaus J. Šližio iniciatyva įsteigta pirmoji nepriklausomoje Lietuvoje sporto organizacija – Lietuvos Sporto Sąjunga.

1921 m. – Rugsėjo 7 d. inžinierių J. Šimoliūno ir A. Sruogos iniciatyva Kaune įkuriamas Lietuvos jachtklubas.

1922 m. – Sausio 29 d. patvirtinti Lietuvos jachtklubo įstatai, kurie buvo įregistruoti Kauno miesto ir apskrities valdyboje. Pirmuoju jachtklubo komandoru išrinktas inžinierius J. Šimoliūnas.

1924 m. – Birželio 22 d. Kauno jachtklube organizuotos pirmosios irklavimo ir plaukimo varžybos.

1925 m. – Klaipėdos draugijos "Jūra" sporto sekcija sušaukė steigiamąjį lietuviškojo jachtklubo posėdį, kuriame apsvarstė įstatus, išrinko laikinąją valdybą. Klubo komandoru išrinktas gydytojas Valteris Didžys.

1926 m. – Klaipėdos jūrų skautai įsigijo konfiskuotą burlaivį, kuriam suteikė "Budžio" vardą. Spalio 1 d. "Budys" išplaukė į savo pirmąjį jūrinį plaukiojimą - Liepojon. Tai - Lietuvos jūrinio buriavimo pradžia.

1928 m. – Klaipėdos uosto direkcijos pirmininko R. Vysocko iniciatyva įsteigtas buriuotojų klubas.

1929 m. – Vasario 13 d. įsteigtas Klaipėdos jachtklubas. Komandoru išrinktas uosto valdybos viršininkas jūrų kapitonas L. Stulpinas.

1932 m. – Kaune ant pontonų pastatytas plaukiojantis pastatas, vėliau tapęs jachtklubu "Perkūnas".

1933 m. – Klaipėdiečių jachta "Gulbė" (kapitonas K. Plonaitis) aplankė Londoną, Oslą ir Geteborgą.

1933 m. – Liepos 15 d. jūros skautų burlaivis "Budys" išplaukdamas jūron atsitrenkė į šiaurinį Klaipėdos uosto molą ir sudužo. Trys buriuotojai – Juozas Šidlauskas, Vytautas Anulevičius ir Jasiukevičius nuskendo.

1934 m. – Klaipėdoje įsikūrė jūrų skautų draugovė "Santara".

1934 m. – Kaune, ties Žiemos uostu įrengiamas plaukimo baseinas. Čia įsikuria ir jachtklubas "Kipras".

1935 m. – Įsikūrė Klaipėdos jūros šaulių būrys. Vėliau jis nusipirko jachtą "Šaulys".

1935 m. – Birželio 4 d. Klaipėdoje buvo įsteigta Lietuvos Buriuotojų Sąjunga. Jos pirmininku išrinktas Klaipėdos uosto direkcijos pirmininkas B. Sližys.

1935 m. – Pirmą kartą Lietuvos buriuotojai dalyvavo tarptautinėse varžybose, kurios startavo Gotlando saloje. Lietuvai atstovavo keturios Klaipėdos jachtklubo jachtos: "Vytis", "Tegu", "Gintaras", "Argus".

1936 m. – Klaipėdoje pradėjo veikti du metus gyvavusi Buriavimo mokykla.

1936 m. – Išleistas K. Aglinsko "Buriavimo vadovėlis" (rotaprintu).

1937 m. – Įsikūrė Vytauto Didžiojo universiteto studentų korporacija "Jūra".

1937 m. – Tarptautinėje regatoje aplink Gotlando salą (270 jūrmylių) jachta "Žalčių karalienė" (kapitonas P. Buntinas) savo klasėje užėmė pirmąją vietą.

1937 m. – Lapkričio 17 d. "Vyriausybės žiniose" atspausdintos jachtų vadų rengimo taisyklės.

1938 m. – Birželio 17-20 d.d. Klaipėdoje ir Nidoje vyko pirmoji Lietuvos Buriuotojų Sąjungos organizuota tarptautinė regata. Lenktynių vadovas - LBS pirmininkas inžinierius B. Sližys, žiūri teisėjai - jūrų kapitonas A. Kaškelis, uosto kapitonas A. Daugirdas, vaistininkas K. Mažonas, LBS sekretorius A. Patas, V. Skvirblys.

1938 m. – Birželio 21 d. jachtos išvyko į Ventspilį, Rygą ir Taliną dalyvauti ten vykstančiose regatose ir buriuotojų klubų šventėse.

1939 m. – Nacistinei Vokietijai okupavus Klaipėdą, 11 jūrinių jachtų nuplukdyta į Šventąją. Buriavimas persikėlė į ežerus. Buriuota Kaune, Šiauliuose, Telšiuose, Trakuose.

1939 m. – Klaipėdos pedagoginiam institutui persikėlus į Šiaulius, padaugėjo buriuotojų. Buriavimo bazė persikėlė į Rekyvos ežerą.

1939 m. – Lietuvai atgavus Vilnių, mūsų buriuotojai galėjo naudotis Trakų buriavimo baze. Čia buvo surengti studentų buriavimo kursai.

1940 m. – Rugpjūčio mėnesį, kai Lietuva jau buvo įjungta į SSRS sudėtį, Vidaus reikalų ministro įsakymu beveik visos anksčiau veikusios visuomeninės organizacijos, tarp jų Lietuvos jūrininkų sąjunga bei Lietuvos buriuotojų sąjunga, buvo uždarytos, kaip "... nebesuderinamos su valstybės saugumo reikalais".

1942 m. – Prie Kūno Kultūros Rūmų įsteigtas Buriavimo komitetas, pirmininkaujamas dr. V. Didžio. Nariai: jūrų kapitonai S. Dagys ir Z. Domeika, buriuotojai V. Petukauskas ir Br. Stundžia. Netrukus atsikūrė Kauno, Šiaulių ir Vilniaus buriuotojų klubai.

1943 m. – Kaune Nemuno ir Nevėžio santakoje veikė "Perkūno" vandens sporto šakų klubas, turėjęs ir buriavimo sekciją. Po antskrydžio 1944 m. sudegė klubo brandvachta su laivais.

1946 m. – Atsikuria Klaipėdos jachtklubas. Direktorius E. Ingaunis.

1948 m. – Pirmieji pokario buriavimo kursai Kaune. Jų organizatoriai: J. Žilevičius, P. Grabauskas, J. Šliažas, E. Pažarauskas. Kursus baigė 36 buriuotojai.

1949 m. – Trakuose įvyko pirmosios Kauno buriavimo pirmenybės.

1950 m. – Kaune buriavimo sportą kultivuoja dvi draugijos - "Žalgiris" ir "Spartakas".

1951 m. – Plateliuose vieno iš buvusios studentų korporacijos "Jūra" vadovo, provizoriaus Stasio Žukausko iniciatyva įkurtas jachtklubas.

1952 m. – LSD "Spartakas" buriuotojai Kauno sporto reikmenų kombinate pastatė dvi "M" klasės burvaltes.

1953 m. – LSD "Spartakas" įkūrė savo jachtklubą Nevėžyje ties Raudondvariu. Gauta pirma kilinė jachta "Koralas".

1954 m. – Surengta pirmoji regata aplink Kuršių marias.

1957 m. – Kaune prie Pažaislio skiriamas 10 ha žemės sklypas būsimo jachtklubo statybai.

1957 m. – Pirmoji Nemuno regata maršrutu Kaunas-Rusnė.

1959 m. – Gimstančiose Kauno mariose įvyko "Finn" klasės jachtų regata.

1960 m. – Prie Kauno marių pradėjo veikti jachtklubas "Žalgiris". Direktorius V. Bogdanovas.

1962 m. – Lietuvoje likvidavus sporto draugiją "Spartakas", jos buriuotojai perėjo į "Žalgirio" jachtklubą.

1963 m. – Suteikti pirmieji buriavimo sporto meistrų vardai Lietuvoje: S. Baltrūnui ("Finn"), R. Būdvyčiui ("FD"), L. Krasauskui ("M").

1965 m. – Kauno jachtklubo tarybos pirmininku išrenkamas Leonas Krasauskas, kuris kartu ėjo ir jachtklubo direktoriaus pareigas iki 1992 m.

1967 m. – SSRS Tautų spartakiadoje Kauno buriuotojai B. Žumbakis (vairininkas) A. Dmitrijevas ir J. Kliučinskas, lenktyniavę "Drakon" klasės jachta, užėmė antrąją vietą ir buvo apdovanoti sidabro medaliais.

1968 m. – Lietuvos jachtklubuose pirmą kartą pradėta gamybinė veikla. Kauno jachtklube buvo pagaminta 30 "Optimist", 7 "Kadet", 4 "OK-dingi" klasės lenktyninių burvalčių (meistras B. Daukša).

1968 m. – Kaune paminėtas buriavimo atkūrimo pokario metais dvidešimtmetis. Tuo metu Kauno jachtklubas turėjo 250 narių, 110 burlaivių.

1969 m. – Tarptautinėje regatoje "Gryf Pomorski" (Lenkija) Kauno buriuotojų B. Žumbakio ("Drakon") ir J. Vilemo ("Star") vadovaujamos įgulos iškovojo pirmąsias vietas.

1971 m. – SSRS jaunimo čempionate S. Tamkvaitis ("Finn") iškovojo pirmąją vietą.

1972 m. – SSRS jaunių taurės varžybose A. Balčiūnas ("Optimist") užėmė pirmąją vietą.

1973 m. – Kaune atidaryta Vaikų-jaunimo buriavimo sporto mokykla. Direktorius V. Urbanavičius.

1973 m. – Smiltynėje pastatytas Klaipėdos jachtklubo (architektas A. Zaviša) pagrindinis pastatas ir viešbutis.

1975 m. – J. Vilemas organizavo ir vadovavo jachtos "Vilnis" žygiui per Ladogos ežerą ir Baltąją jūrą į Archangelską, Murmanską. Atskiruose žygio etapuose laivo vadų pareigas ėjo A. Jurgutis, A. Zaviša, K. Sabas ir A. Kadžiulis. Tai - pirmoji lietuvių jachta, pabuvojusi už Speigračio.

1975 m. – Pradėta LSD "Žalgiris" Kauno jachtklubo pagrindinio korpuso statyba. Baigta 1977 m.

1976 m. – SSRS Profsąjungų jaunimo pirmenybėse A. Kuznecovas ir V. Zienius ("420") užėmė pirmąją vietą.

1979 m. – Lietuvos Kūno kultūros institute, Kaune įvesta buriavimo specialybė. Vadovas doc. B. Palukaitis. Iki 1997 metų, kai specialybė buvo panaikinta, paruošti 35 diplomuoti buriavimo sporto treneriai.

1980 m. – SSRS jaunių čempionate "Optimist" klasėje pirmąją vietą užėmė R. Šiugždinis.

1982 m. – Pirmąsias vietas užėmė: G. Mincė ir K. Sabas ("470") – SSRS jaunių žaidynėse, R. Šiugždinis ir D. Galaburda ("Kadet") – SSRS jaunių čempionate.

1982 m. – Tarptautinėje regatoje Vokietijoje pirmąsias vietas savo klasėse užėmė jachtos "Žalčių karalienė" ( kapitonas. B. Žumbakys) ir "Audra" (kapitonas I. Miniotas).

1983 m. – Gintautas Mincė (vairininkas) ir Kęstutis Sabas, dalyvaudami SSRS Tautų VIII-ojoje spartakiadoje, tapo SSRS čempionais "470" jachtų klasėje.

1985m. – Šie metai buvo ypatingai sėkmingi Kauno buriuotojui Gintautui Mincei. Startuodamas "470" klasės jachta, jis tapo tarptautinių regatų, vykusių Juodojoje ir Baltijos jūrose nugalėtoju, dar kartą iškovojo SSRS čempiono titulą.

1986 m. – R. Šiugždinis ir D. Galaburda ("470") tapo SSRS jaunių žaidynių nugalėtojais.

1986 m. – Rugsėjo 20-osios naktį audringos Baltijos bangos išmetė į krantą kauniečių jachtą "Žalčių karalienė" (kapitonas V. Mačiulaitis), dalyvavusią LTSR jūreivių sporto tarybos organizuotose varžybose. Avarijos metu žuvo antros eilės vairininkai A. Lapinskas, R. Rainys ir R. Urbonavičius.

1986 m. – G. Mincė ir A. Černyšas ("470") IX SSRS Tautų spartakiadoje užėmė pirmąją vietą.
SSRS pirmenybėse G. Mincė ("470") buvo pirmas.
SSRS jaunimo pirmenybėse L. Šiugždinis ir V. Balčiūnas ("470") užėmė pirmąją vietą.
"470" klasės jachtų pasaulio pirmenybėse G. Mincė buvo 11-tas.

1987 m. – Pasaulio jaunių čempionate L.Šiugždinis ir V. Balčiūnas ("470") užėmė 13-ąją vietą.
SSRS "Luč" klasės taurės varžybose T. Rymonis užėmė 3-ąją vietą.

1988 m. – SSRS čempionate "Luč" jachtų klasėje T. Rymonis užėmė 3-ąją vietą, o SSRS Profsąjungų čempionate "Luč" jachtų klasėje – 2-ąją vietą.

1989 m. – Gegužės 13 d. pirmą kartą Lietuvos buriavimo istorijoje trys jachtos: "Lietuva" (kapitonas O. Kubiliūnas), "Audra" (kapitonas I. Miniotas) ir "Dailė" (Ž. Drėma), iškėlusios trispalves vėliavas, pradėjo žygį per Atlantą.

1989 m. – SSRS "Luč" jachtų klasės taurės varžybose T. Rymonis tapo nugalėtoju.
SSRS čempionate T. Rymonis ("Luč") laimėjo pirmąją vietą, R. Šiugždinis ("Luč") – antrąją vietą.

1989 m. – Vasario 25 d. Kaune vykusiame ataskaitiniame Lietuvos buriavimo federacijos posėdyje išrinkta iniciatyvinė grupė, įpareigota parengti atkuriamos Lietuvos buriuotojų sąjungos įstatus.

1990 m. – Sausio 20 d. Šiauliuose įvyko Lietuvos buriavimo federacijos suvažiavimas, kuriame paskelbta apie Lietuvos buriuotojų sąjungos atkūrimą, priimtas jos statutas.

1990 m. – SSRS "Draugystės" regatoje R.Šiugždinis "Luč" klasėje užėmė pirmąją vietą.

1990 m. – Spalio 25 d. Kaune įvyko steigiamasis Lietuvos žurnalistų ir buriuotojų klubo "Marinus" susirinkimas. Klubo prezidentu išrinktas žurnalistas Venantas Butkus.

1991 m. – Lapkričio 3 d. Madride atstatytos Lietuvos buriuotojų sąjungos teisės IYRU (International Yacht Racing Union), kurios nare LBS buvo 1935–1940 metais. Dabar ši tarptautinė buriuotojų organizacija yra pakeitusi savo pavadinimą į ISAF (International Sailing Federation).

1991 m. – IV Pasaulio lietuvių žaidynėse "Luč" klasėje S. Pajarskas užėmė pirmąją vietą.

1992 m. – "Žalgiriui" priklausęs Kauno jachtklubas perduodamas Sporto departamentui prie Ministrų Tarybos. Čia įsteigtas Lietuvos buriavimo centras (direktorius A. Grabnickas).

1992 m. – Įsteigtas Kauno buriavimo veteranų klubas.

1992 m. – Pirmą kartą Lietuvos buriavimo istorijoje šios sporto šakos atstovai dalyvavo Olimpinėse žaidynėse. Barselonoje startavusi R. Šiugždinio ir V. Balčiūno įgula ("470") užėmė 32-ąją vietą.
SSRS "Draugystės" regatoje T. Rymonis "Finn" klasėje iškovojo pirmąją vietą.

1992 m. – Balandžio 5 d. klaipėdiškių jachta "Lietuva" ( kap. S. Kudzevičius) išplaukė į Lisaboną dalyvauti Kolumbo regatoje. Iš Bostono tęsė kelionę aplink pasaulį. Į Klaipėda sugrįžo 1993 metų gegužės 12 d. Generaliniu kursu nuplauktos 33 672 jūrmylės.

1993 m. – Išleistos tarptautinės (IYRU IYRR-93) 1993-1996 m. buriavimo varžybų taisyklės – pirmą kartą po karo visa apimtimi lietuviškai.

1993 m. – Liepos 10 d. jachta "Laisvė" (kapitonas I. Miniotas) išplaukė į kelionę su šūkiu: "Su laisvės vėliava aplink pasaulį". 1994 m. gruodžio 23 d. 17 val. Grinvičio laiku "Laisvė" apiplaukė Horno kyšulį. Į Klaipėdą "Laisvė" grįžo 1995 m. liepos 23 d. Nuplaukta daugiau kaip 55 tūkstančiai jūrmylių.

1994 m. – Rugsėjo 3 d. jachta "Aurobank", vadovaujama kapitono Jono Limanto, išplaukė į kelionę, kurios tikslas apiplaukti Horno kyšulį. Per Atlanto vandenyną plaukė klaipėdiškis J. Limantas ir kaunietis Linas Ivanauskas. Argentinos sostinėje prie jų prisijungė lėktuvu atskridę klaipėdiškiai Gediminas Pilaitis ir Ričardas Ramanauskas. 1995 m. sausio 18 d. keturi buriuotojai apiplaukė Horno kyšulį ir pirmą kartą mūsų šalies buriavimo istorijoje su Lietuvos vėliava išlipo į Magelano atrastąją žemę ir čia pasirašė svečių knygoje. Po žygio apie Horno kyšulį J. Limantas savo jachtą nuplukdė į JAV, jo bendražygiai lėktuvu iš Argentinos parskrido Lietuvon.

1995 m. – R. Šiugždinis užėmė pirmąją vietą Europos "Laser-R" jachtų klasės taurės varžybose. Tarp moterų pirmąją vietą iškovojo J. Maleckaitė.

1996 m. – Birželio 7 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija įregistravo atkurtą Lietuvos buriuotojų sąjungą. LBS prezidentu išrinktas akademikas Jurgis Vilemas.

1996 m. – Europos "Laser-R" taurės varžybose R. Šiugždinis ir L. Maleckaitė buvo pirmieji.

1997 m. – Išleistos tarptautinės (ISAF RRS-97) 1997-2000 m. buriavimo varžybų taisyklės.

1997 m. – Raimondas Šiugždinis iškovojo Pasaulio ir Europos čempionų titulus "Laser-R" klasėje.Tai pirmas toks aukštas sportinis rezultatas Lietuvos buriavimo istorijoje. Lietuvoje jis buvo pripažintas geriausiu metų sportininku.

1999 m. – "Laser-S" klasės jachtų pasaulio čempionate R. Šiugždinis ir G. Gužys iškovojo Lietuvai kelialapį į Olimpinių žaidynių Sidnėjuje buriavimo regatą.

2000 m. – Pirmą kartą Lietuvos buriuotojai dalyvavo "Europos" klasės jachtų pasaulio čempionate Brazilijoje ir "Optimist" klasės jachtų pasaulio čempionate Ispanijoje.

2000 m. – Olimpinėse žaidynėse Sidnėjuje G. Gužys "Laser-S" klasėje užėmė 25-tąją vietą.

2000 m. – Gruodžio 9 d. LBS prezidentu išrinktas Robertas Dargis.

2001 m. – Išleistos tarptautinės (ISAF RRS-2001) 2001-2004 m. buriavimo varžybų taisyklės.

2002 m. – V. Butkaus iniciatyva išleista knyga “Gero vėjo!” - Lietuvos buriavimo istorijos puslapiai”.

2003 m. – LBS nariu tapo Kintų buriavimo mėgėjų klubas “Marių burės”.

2003m. – LBS Prezidento R. Dargio iniciatyva ir lėšomis išleistas vadovėlis “Buriavimas”.

2003 m. – "Laser-S" klasės jachtų pasaulio čempionate Ispanijoje G. Gužys iškovojo Lietuvai kelialapį į Olimpinių žaidynių Atėnuose buriavimo regatą.

2008 m. – Gintarė Volungevičiūtė Pekino olimpinėse žaidynėse iškovojo sidabro medalį „Laser-Radial“ jachtų klasėje .

 

2008 m. - Vienas vardas – Lietuva! Su tokiu šūkiu spalio 5 d. iš Klaipėdos uosto startavo "Tūkstantmečio odisėja". 120 Lietuvos buriuotojų išplaukė į kelionę aplink pasaulį, skirtą Lietuvos vardo tūkstantmečiui. Odisėjos metu bus aplankytos 24-ios pasaulio lietuvių bendruomenės 19-oje šalių 5-iuose žemynuose.