|
|
Vaikystėje svajojau plaukioti “Peterson”-u, bet turėjau “Kadet”-ą. Po to likimas lėmė “Fin”-ą, bet ne dovanų, o užsitarnautai. Bet “Peterson”-as vis liko svajonėse. Tada perėjau prie “Soling”-o, o svajonių ambicijas pamažinau iki “Kapela”-os, bet norėjosi greitesnės. Šiandien aš turiu 40 pėdų laivą, bet dabar Atlante, buriuoju su 60 pėdų jachta. Kas galėtų pasakyti, kad svajonės nesipildo, jei imiesi jų “rimtai”?
Volvo-60, buvusi legendinės “Assa Abloy” sesuo-dvynė, šiandien pavadinta “Ambersail”, tai maxi-sportinė jachta, kurios paskirtis – plaukti aplink pasaulį. Jos ilgis 20 metrų ir apie tokią galėtų pasvajoti tik keli pasiturintys žmonės Lietuvoje. Tokio dydžio jachtoje turėtų būti žmogaus ūgio miegamieji, penki tualetai, mažiausiai penkios kajutės, karštas vanduo, dušai šaldytuvai, indų plovimo mašinos, ledukų frizeris kapitono viskiui ir skalbyklės.
Tačiau šioje jachtoje nieko tokio nėra. Apsirengti reikia klupint, miegoti kaip kalėjime ant “narų” dviem aukštais, kai kaimyno užpakalis yra vos už 15 centimetrų nuo tavo pilvo. Tačiau eigos charakteristikomis ši jachta toli pralenkia “turistiakus”. Tokios konstrukcijos jachtų kaip “Ambersail” LTU-1000 pasaulyje yra apie 50. Pasaulyje yra apie 167 valstybės. Grubiai tariant, tik kas trečia valstybė gali turėti tokią jachtą. Ir viena iš jų yra Lietuvoje.
Kai pirmą kartą įsėdau į lenktyninį automobilį, savininko paklausiau: “Ar variklis neužgęs iki mes išvažiuosime?”. Variklis veikė netolygiai ir sukant ji laisvais apsisukimais atrodė, kad jis yra sugedęs. Tačiau padidinus apsisukimus iki 5000 tūkstančių apsisukimų, variklis atgijo. Jo skleidžiamas garsas pavirto metaliniu ir kuo greičiau važiavome, tuo variklis skambėjo sveikiau. Toks pats aparatas yra “Ambersal” LTU-1000. Plaukiant 5-6 mazgų greičiu laviruotėje (įprastas turistinės jachtos greitis), laivas būna sunkiai vairuojamas. Dreifas 8-10 laipsnių. Tačiau greičiui padidėjus iki 8 mazgų viskas susitvarko, o plaukiant 10 ir daugiau mazgų greičiu, prasideda pats malonumas.
Esu sėdėjęs jachtoje “Whithbread Race” (ankstesnis lenktynių aplink pasaulį “Volvo Ocean Race” pavadinimas), kuri dalyvavo lenktynėse aplink pasaulį, vadinasi “Laisvė” ir dabar yra Lietuvoje. Esu vaikščiojęs po “Whitbread-ine Jachta Totus”. Esu vieną valandą vairavęs dabartinio dizaino Volvo-70 jachtą “Erricsson”, o dabar visą savaitę plaukiu Volvo-60 jachta. Tai buriavimo dizaino viršūnė. Greičiai, kuriems šis laivas sukonstruotas, atrodo nerealūs normaliems buriuotojams. Jis gali plaukti 20-30 mazgų greičiu. Tačiau, pasirodo, greitis yra saugumo garantas Pietų vandenyne, kur bangos juda apie 30 mazgų greičiu. Norint išgyventi šiomis sąlygomis, reikia plaukti ne lėčiau, nes, priešingu atveju, bangos užpils laivą. Tokią techniką atrado visų prancūzų dvasinis guru-buriuotojas Bernardas Muatesje. Nors, kaip jis pats prisipažįsta, nukopijavo šią taktiką nuo argentiniečio vienutininko Vito Dhumas.
Jei “normali” audros banga užpila laivą, tai jos vandens kiekis prilygsta 3 tonoms į kvadratinį metrą. Bet neretai pasitaiko tokių bangų, kurios vadinamos “bangomis žudikėmis”, kurių vandens masė, tenkanti vienam kvadratiniam metrui, lygi 100 tonų. Po jų niekas neišgyvena. Geležiniams laivams nulaužiamos nosys, prakiurdinami bortai, laivai sulaužomi pusiau. Reikėtų jų vengti ir pabėgti nuo jų. Tam laivas turi būti eiklus, t.y. glisuojantis, plokščiadugnis, stovus ir turi turėti pakankamą buringumą. Toks yra “Ambersail”. Jos falskilio svoris yra 7 tonos. Falskilis yra 4 metrų gylyje. Laivas tesveria 13,5 tonos (tuščias), nors dabar, jį pakėlus Almerijoje (Ispanija), jo svoris buvo 18 tonų. Beje, toje pačioje Almerijoje kai kranistas sužinojo laivo svorį, pasakė, kad jo metaliniai stropai gali neišlaikyti, nes kiekvienas laiko po 3 tonas, vadinasi sumoje 12 tonų. Tada Linkus ištraukė dvi nušiurusias iš pirmo žvilgsnio virveles ir pasakė: “Pakabinkime su šiomis. Jos išlaiko 24 tonas”. Tokios tos dabartinės technologijos. Ispanai buvo labai nustebinti bet, kai pasakiau kad tokios “virvelės” ne tik atlaiko daugiau uz metalą, bet ir kainuoja 6 kartus daugiau, patikėjo ir kilstelėjo laivą.
Norint būti tokio laivo kapitonu, reikia ne tik turėti kapitono licenzija, bet ir būti susipažinus su visais jo valdymo ypatumais. Toks yra mūsų kapitonas Linas Baublys, kuris plaukia jau trečią etapą šioje Odisėjoje ir puikiai pažįsta laivo sistemas. Šis laivas be įprastų buriavimo “padargų” turi po tris balastinius bakus kiekviename borte, po 800 litrų kiekvienas. Numeruojami jie nuo stiebo atgal 1-2-3. Plaukiant laviruotėje, bakai pripildomi pradedant nuo priekio, o plaukiant pavėjui – nuo laivagalio. Kiekvienas pripildytas bakas prilygsta apie 10 buriuotojų, susodintų ant borto laivo pasvirimui atsverti. Taigi, trys bakai ir 30 nematomų žmonių įdarbinta sėdėti ant borto dieną naktį. Štai tokios gudrybės. Tačiau su pripildytais bakais laivas sunkėja, daugiau grimzta. Ir vėl problema – reikia ieškoti geriausio kompromiso ir kartais aukoti greitį saugumui.
Artūras Dovydėnas
X etapo įgulos šturmanas iš “tanko”
P.S. “Tanku” vadiname šturmaninę, kurioje ir sėdžiu prie dviejų kompiuterių, filmavimo aparatūros ir begalybės laidų. Joje vietos yra tik dviems, o ateiti iki jos reikia per pusę laivo ilgio į galą keturiomis. Ypač smagu, kai laivas stipriai pasviręs.
Volvo-60, buvusi legendinės “Assa Abloy” sesuo-dvynė, šiandien pavadinta “Ambersail”, tai maxi-sportinė jachta, kurios paskirtis – plaukti aplink pasaulį. Jos ilgis 20 metrų ir apie tokią galėtų pasvajoti tik keli pasiturintys žmonės Lietuvoje. Tokio dydžio jachtoje turėtų būti žmogaus ūgio miegamieji, penki tualetai, mažiausiai penkios kajutės, karštas vanduo, dušai šaldytuvai, indų plovimo mašinos, ledukų frizeris kapitono viskiui ir skalbyklės.
Tačiau šioje jachtoje nieko tokio nėra. Apsirengti reikia klupint, miegoti kaip kalėjime ant “narų” dviem aukštais, kai kaimyno užpakalis yra vos už 15 centimetrų nuo tavo pilvo. Tačiau eigos charakteristikomis ši jachta toli pralenkia “turistiakus”. Tokios konstrukcijos jachtų kaip “Ambersail” LTU-1000 pasaulyje yra apie 50. Pasaulyje yra apie 167 valstybės. Grubiai tariant, tik kas trečia valstybė gali turėti tokią jachtą. Ir viena iš jų yra Lietuvoje.
Kai pirmą kartą įsėdau į lenktyninį automobilį, savininko paklausiau: “Ar variklis neužgęs iki mes išvažiuosime?”. Variklis veikė netolygiai ir sukant ji laisvais apsisukimais atrodė, kad jis yra sugedęs. Tačiau padidinus apsisukimus iki 5000 tūkstančių apsisukimų, variklis atgijo. Jo skleidžiamas garsas pavirto metaliniu ir kuo greičiau važiavome, tuo variklis skambėjo sveikiau. Toks pats aparatas yra “Ambersal” LTU-1000. Plaukiant 5-6 mazgų greičiu laviruotėje (įprastas turistinės jachtos greitis), laivas būna sunkiai vairuojamas. Dreifas 8-10 laipsnių. Tačiau greičiui padidėjus iki 8 mazgų viskas susitvarko, o plaukiant 10 ir daugiau mazgų greičiu, prasideda pats malonumas.
Esu sėdėjęs jachtoje “Whithbread Race” (ankstesnis lenktynių aplink pasaulį “Volvo Ocean Race” pavadinimas), kuri dalyvavo lenktynėse aplink pasaulį, vadinasi “Laisvė” ir dabar yra Lietuvoje. Esu vaikščiojęs po “Whitbread-ine Jachta Totus”. Esu vieną valandą vairavęs dabartinio dizaino Volvo-70 jachtą “Erricsson”, o dabar visą savaitę plaukiu Volvo-60 jachta. Tai buriavimo dizaino viršūnė. Greičiai, kuriems šis laivas sukonstruotas, atrodo nerealūs normaliems buriuotojams. Jis gali plaukti 20-30 mazgų greičiu. Tačiau, pasirodo, greitis yra saugumo garantas Pietų vandenyne, kur bangos juda apie 30 mazgų greičiu. Norint išgyventi šiomis sąlygomis, reikia plaukti ne lėčiau, nes, priešingu atveju, bangos užpils laivą. Tokią techniką atrado visų prancūzų dvasinis guru-buriuotojas Bernardas Muatesje. Nors, kaip jis pats prisipažįsta, nukopijavo šią taktiką nuo argentiniečio vienutininko Vito Dhumas.
Jei “normali” audros banga užpila laivą, tai jos vandens kiekis prilygsta 3 tonoms į kvadratinį metrą. Bet neretai pasitaiko tokių bangų, kurios vadinamos “bangomis žudikėmis”, kurių vandens masė, tenkanti vienam kvadratiniam metrui, lygi 100 tonų. Po jų niekas neišgyvena. Geležiniams laivams nulaužiamos nosys, prakiurdinami bortai, laivai sulaužomi pusiau. Reikėtų jų vengti ir pabėgti nuo jų. Tam laivas turi būti eiklus, t.y. glisuojantis, plokščiadugnis, stovus ir turi turėti pakankamą buringumą. Toks yra “Ambersail”. Jos falskilio svoris yra 7 tonos. Falskilis yra 4 metrų gylyje. Laivas tesveria 13,5 tonos (tuščias), nors dabar, jį pakėlus Almerijoje (Ispanija), jo svoris buvo 18 tonų. Beje, toje pačioje Almerijoje kai kranistas sužinojo laivo svorį, pasakė, kad jo metaliniai stropai gali neišlaikyti, nes kiekvienas laiko po 3 tonas, vadinasi sumoje 12 tonų. Tada Linkus ištraukė dvi nušiurusias iš pirmo žvilgsnio virveles ir pasakė: “Pakabinkime su šiomis. Jos išlaiko 24 tonas”. Tokios tos dabartinės technologijos. Ispanai buvo labai nustebinti bet, kai pasakiau kad tokios “virvelės” ne tik atlaiko daugiau uz metalą, bet ir kainuoja 6 kartus daugiau, patikėjo ir kilstelėjo laivą.
Norint būti tokio laivo kapitonu, reikia ne tik turėti kapitono licenzija, bet ir būti susipažinus su visais jo valdymo ypatumais. Toks yra mūsų kapitonas Linas Baublys, kuris plaukia jau trečią etapą šioje Odisėjoje ir puikiai pažįsta laivo sistemas. Šis laivas be įprastų buriavimo “padargų” turi po tris balastinius bakus kiekviename borte, po 800 litrų kiekvienas. Numeruojami jie nuo stiebo atgal 1-2-3. Plaukiant laviruotėje, bakai pripildomi pradedant nuo priekio, o plaukiant pavėjui – nuo laivagalio. Kiekvienas pripildytas bakas prilygsta apie 10 buriuotojų, susodintų ant borto laivo pasvirimui atsverti. Taigi, trys bakai ir 30 nematomų žmonių įdarbinta sėdėti ant borto dieną naktį. Štai tokios gudrybės. Tačiau su pripildytais bakais laivas sunkėja, daugiau grimzta. Ir vėl problema – reikia ieškoti geriausio kompromiso ir kartais aukoti greitį saugumui.
Artūras Dovydėnas
X etapo įgulos šturmanas iš “tanko”
P.S. “Tanku” vadiname šturmaninę, kurioje ir sėdžiu prie dviejų kompiuterių, filmavimo aparatūros ir begalybės laidų. Joje vietos yra tik dviems, o ateiti iki jos reikia per pusę laivo ilgio į galą keturiomis. Ypač smagu, kai laivas stipriai pasviręs.
