|
|
Jeigu kas bandėte atlikti bent paskaičiavimo pratimą dėl maisto atsargų, tai galėsite pasilyginti su mūsiškiais skaičiukais, kai juos išsitrauksime iš sausmaišių užverstų laivo priekiniuose bakuose. Dabar tikslių skaičių, praėjus tiek laiko nuo plaukimo pradžios, nepasakysiu, bet prieš išplaukiant pirkome maisto vienai dienai vienam vyrui apie 2 kg, t.y. viso 2 kg x 12 vyrų x 30 dienų ... 720 kg. Čia yra tik naujai pirkto maisto svoris, neskaitant po nuodugnios inventorizacijos jau rasto laive ir be gėrimų – sulčių, pieno, alaus, vyno, geriamo vandens.
Taigi pasikoregavę skaičiukus su Dariumi patraukėme į prekybinį centrą, kaip vėliau išsiaiškinome – Naujosios Zelandijos rinkos lyderį. Tik įėjus išvydome iškabą su užrašu “Klientų aptarnavimas”. Tai tiesiai ir patraukėm link tenai besisukinėjančio vyruko. Mes išsitraukėm savo sąrašiuką ir pradėjom dėstyti kokiu tikslu mes čia apsilankėm ir kas galėtų mums padėti. Jisai išklausė ir pasakė, kad paskirs tuoj žmogų, kuris padės, bet teko palaukti. Mums su juo kalbantis jisai suspėjo dar atsakyti į kokius aštuonis telefono skambučius, dar pakalbėti su kokiais šešiais vartotojais ir bendrauti vietine racija. Galiausiai prisistatė aukštesnis vadovas, bent jau ūgiu tai tikrai ir pareiškė, kad jokios pagalbos mums suteikti negali, nes jie neturi laisvų darbuotojų šiuo metu, ir jei norime galime imti vežimus ir patys krautis. Su gėrimais to prisikrovimo greičiausiai išeitų apie 1 – 1,2 tonos. Tai jei ir vežimą tilptų iki 100 kg, mums būtų tekę kiekvienam prisikrauti po kokius 6 kaupinus vežimus. Kai vėliau paaiškėjo, tūriu tai buvo dar daugiau.
Patiems krautis vežimus nebuvo gera mintis. Ir čia į pagalbą atėjo Jurgis Audronis Pečiulaitis, Lietuvos Garbės konsulas Naujojoje Zelandijoje. Su juo nuvykom į prekybos centrą “New World”. Vienas iš parduotuvės “Victoria Park” vadovų Glen Macdonald mielai sutiko mums padėti. Čia viskas vyko sklandžiai. Beliko tik vardyti produktų pavadinimus ir juos apžiūrėjus sakyti kiekius. Kaip Darius ne kartą vėliau sakė, dažnai net mums patiems nesiversdavo liežuvis jį paminėti, o su kiekvienu stambesniu skaičiuku tiek Jurgis, tiek Glen’as pakeldavo antakius ir perklausdavo ar tikrai jie teisingai išgirdo. Išvardintas maisto kiekis buvo supakuotas į tvirtas kartonines dėžes ir pristatytas minutė į minutę sutartu laiku į laivą. Dėkui už pagalba tiek Jurgiui tiek Glen’ui! Jaučiamės sočiai.
Dabar vėl pavardinsiu keletą patiekalų iš mūsų Linksmojo Ramiojo vandenyno meniu:
Balnokim žirgus
Pusryčių patiekalas. Avižinių dribsnių košė su smulkiai papjaustytais džiovintais vaisiais (persikai, slyvos, spanguolės), pasigardinimui dedam uogienės ar kondensuoto pieno.
Kur avižos, ten ir žirgai...
Išbrinkinti kiaušiniai
Virti kiaušiniai. Vienu ypu verdam 24 vienetus. Daug kas norėtų ir kokių 5 iš karto, bet nustatyta norma yra 2 vienetai. Į puodą pripilam “ramaus” vandenyno vandens ir verdam iki užvirimo. Tada nukeliam ir ”brinkinam” – taip Šarūnas išsireiškė ir prilipo. Nauda, kad ir dujas pataupom ir galim iškart arbatinį kaisti, nes čia turim tik vieną dagtį.
Valgom kaip kam patinka su sardinėm iš Pietų Afrikos ar skumbre iš NZ, pradžioj ir virtas kumpis dalyvavo iš NZ, majonezas.
DIFY (Do It For Youself) arba PP (Pats Pasidaryk)
Išverdam 1 kg makaronų (čia yra jau nusistovėjus norma 12-ai vyrų pavalgyti vienam kartui) ir tada kas su kuo nori pats pasidaro. Kas su sardinėm, kas su skumbre, kas su lašiša, žirneliais, kukurūzais , majonezu ir t.t. Žodžiu laisvė rinktis.
Kebabiuks – Aštrus žvėris
“Chappati”(lkebabo blynai), “Chakalaka” – aštrus padažas iš Pietų Afrikos, kukurūzai iš Ispanijos, pupelės iš Pietų Afrikos, kapota jautiena iš NZ ir prieskoniai.
Viskas pakepama keptuvėje ir susukama į chappat-į.
Simas paragavo Roko pateiktą patiekalą, pakramtė, pakramtė ir tarė “Aštrus žvėris!’
Kebabiuks – Buka žuvis
“Chappati”, konservuota lašiša, majonezas, “Cheddar” sūris plokštelėmis, prieskoniai “Lemon pepper” ir ”Fish spice”.
Pradariau lašišos konservus. Šalia sėdėjęs Darius, tarė: ”Neparagavus matosi, kad bukas skonis, reikia prieskonių...” Iškart ant kambuzo staliuko atsirado stalčiukuose surasti „Lemon Pepper“ ir „Fish Spice“. Buko skonio neliko, bet pavadinimas prilipo.
Sriubytė žudikė
Pjaustytos morkos, bulvės (šešios užslėptos, tikrai jau paskutinės laive), pora pakelių vištienos sriubos (apkeliavusios daugiau nei pusė pasaulio iš Lietuvos), lauro lapelių, prieskonių.
Kadangi laivas sparčiai juda į priekį per laiko juostas, tai nespėjam derintis prie bendrų pusryčių, ar pietų. Atrodo prieš savaitę pietus reikdavo daryti per vieną vachtą, dabar jau reikia per kitą. Tai ši sriubytė truputį “nusitempė” į vakarą.
Sutemo, patekėjo mėnulis, vėjas apie 30 mazgų, oras vis šaltesnis, nes leidžiamės piečiau. Kokpite Simo vachta. Virdama sriuba iš kambuzo pro atdarą liuką skleidžia kvapus... Kai tik baigė virti sriuba, baigėsi ir vachtos laikas, iškart į „triobą” įsirito Rokas su Domu ir šūktelėjo, kad greičiau duočiau ragauti tos sriubos, kuri jau kurį laiką juos tenai lauke žudė...
Ruošiami ir įvairūs kiti patiekalai, bet jiems nėra prilipę ar prikibę kokie nors linksmesni pavadinimai tai jų neaprašinėsiu.
Ir dar truputis apie kambuzo ūkį. Praktiškiausias indas yra dubenėlis, praktiškiausias įrankis – šaukštas. Turim ir šakučių ir peilių, bet beveik nenaudojam. Aišku, kad dažnai naudojami specialūs užsukami ar uždengiami puodeliai. Kol kas kambuzo nuostoliai arba aukos Seniui (Neptūnui) nėra didelės. Tik vienas naujai įsigytas NZ dubenėlis, vienas morališkai susidėvėjęs puodelis ir puodo dangtis (gerai, kad dar vieną turim). Praktiškai visi šie nuostoliai yra susiję su sunkiai reguliuojamu mūsų indaplovės vandens srovės greičiu. Paprastai jis būna nemažiau 10 mazgų, bet šokteli ir iki 20 mazgų ir daugiau.
Jeigu nutarsite “paplaukioti kartu”, tai naudokite tik vieną dubenėlį visiems patiekalams, vieną šaukštą ir viską plaukite šaltu vandeniu.
Regis
52° 23’ S
084° 22’ W
