Odisėja Tūkstantmečio odisėja, 'Vienas vardas - Lietuva', jachta LTU 1000 'Ambersail', buriuotojai, Lietuvos tūkstantmetis, kelionė aplink pasaulį

Paskutinė para Ramiajame vandenyne. Dar iki vidurnakčio papūtus palankiam vėjui supratome, kad mūsų viltys Naujuosius sutikti mieste, kuris pirmasis taip garsiai praneša pasauliui apie atėjusius Naujuosius metus, išsipildys. Stojo ramybė: vėjas palankus, bangų beveik nėra, žvaigždės, niekas baigęs vachtas neina miegoti, nes suvokia, kad tokių vakarų gyvenime daugiau gali ir nebūti.

Pusantros paros neturėjome jokio ryšio, tiksliau tariant, elektros energijos. Pradėjo išsijunginėti prietaisai ir niekaip nepavyko užvesti generatoriaus. Variklis irgi neužsivedė be atsarginio akumuliatoriaus! Todėl teko išjungti viską, išskyrus būtiniausius instrumentus.

Pagaliau. Antrąją Kalėdų dieną išplaukėme iš Adelaidės uosto, pietų Australijoje, Sidnėjaus, o vėliau ir Oklendo (Naujoji Zelandija) link. Per šešias paras praleistas Adelaidėje jautėmės labiau nei kas kitas prisirpę kelionei per vandenynus.

Net į patį griozdiškiausią keltą lipantys keleiviai stengiasi apie plaukimo sąlygas sužinoti kuo daugiau, o buriuotojas be padorios orų prognozės – tiesiog pusiau aklas. Nuo žinojimo kaip keisis orai priklauso ir plaukimo strategija, ir taktika. Lietuvos buriuotojai dabar nuolatos naudojasi pagal GRIB (GRIdded Binary) matematinį modelį pateikiamais duomenimis.

Dabar, kai iki tarpinio finišo Adelaidėje galima sakyti ranka paduot, orai tapo ypatingai svarbūs. Bet orai “Ambersail” tapo ne tokie palankūs – tarsi tyčia kantrybę bando.

Savaitgalį kapitonui Taurui Rymoniui teko spręsti ar mėginti “pasikinkyti” nedidelį, tačiau smarkiu vėju pasišiaušusį cikloną ir skrieti plačiu lanku palei Australijos pakrantę, ar ieškoti kito kelio – slėptis nuo ciklono ir laukti. Kapitonas pasirinko antrąjį variantą. Patį cikloninį sūkurį galima matyti iš pasišiaušusio vėjo ties Tasmanijos sala nuotraukoje viršuje.

Prasideda kalėdinis reiso etapas, kuriame dalyvauja visa jachtos Ambersail III etapo komanda. Pradžioje “Senis” mums padarė kalėdinę staigmeną ir Gediminui leido sugauti tuną šventiniam stalui. Apie kitas “Senio” nuolaidas mūsų vyrams jau nekalbėsiu. Tai, kad mes, atsibeldę iš kažkur, labai, labai toli, turime galimybę sutikti Kalėdas vandenyne, tai jau yra kažkas ir teikia vilties.

Trečiosios įgulos kapitonas Tauras Rymonis nuolat palaiko ryšį su Lietuvoje esančiu metereologu Nagliu Šulija, konsultuojasi su juo dėl artėjančių orų. Šįkart Tauras paprašė: “Gal gali ką nors papasakoti apie žaibus?"

Tai vienas iš trijų tikram vyrui prideramų nudirbti darbų.

Mūsų įgulos Odisėja artėja link finišo. Bus įveiktas ilgiausias etapas. Jau patyrėme beveik viską, kas priklauso beveik mėnesį trukusiam buriavimui per Indijos vandenyną. Ar jaučiame pasitenkinimą tuo, ką atlikome dėl Lietuvos, dėl pačių savęs. Turėtume. Norėjome išmėginti save, sužinoti savo galimybių ribas, prisidėti prie kilnios misijos. Tačiau... Iš kur liūdesys? Ar tai ne išsiskyrimo liūdesys?