|
|
Šis sustojo skersai kelio kaip koks Cerberis, urzgė ir lyg šaipėsi: „Na, ką pasirinksit, vyručiai?“. Pasirinkimai buvo trys. Lipti ciklonui per viršų – saugiausias, bet ilgiausias ir trumpalaikės naudos kelias. Perlipę per cikloną, vis tiek būtume priešinių vėjų įtakoje ir vėl ieškotume lango prasisprausti į pietus. Kirsti per ciklono centrą – gal 35, o gal ir visi 50 mazgų vėjo į dantis ir laviruotės perspektyva artimiausiai savaitei po to. Nedžiugina. Trečias kelias rizikingiausias, bet labiausiai viliojantis – šmurkštelėt žemyn vakariniu ciklono pakraščiu, pro jo apačią ir - tolyn į pietus link vyraujančių palankių vakarų vėjų zonos, besidriekiančios žemiau 50 pietų platumos lygiagretės. Jei Cerberis sugalvotų pajudėti į vakarus ar pietus, toks sprendimas atsirūgtų – būtų panašiai kaip ir antru atveju, tik užtruktų gerokai ilgiau. Pasirinkimą palengvino abu mūsų konsultantai - Naglis Šulija ir Valdemaras Vizbaras - vienu balsu tvirtinę, kad pietuose geriau. Savo turimame mažame „gribo“ lange įžiūrėjome pro šalį pūškuojančio ir paskutines dienas skaičiuojančio ciklono viršūnę. Jo okliudavęs frontas slinko apie 80 mylių piečiau nuo mūsų. Švintant atėjo Šaro vachtos laikas, vėjas kaip tik pradėjo suktis į WSW ir sustiprėjo iki 20-25 mazgų. Ilgai negalvoję pasikėlėm genakerį ir aštriu bakštagu pasileidom SE kryptimi į medžioklę.
„Šaltas vandenynas – geriau nei šilta klizma,“ – sėkmės palinkėjo Valdemaras.
Šaras pilnais kursais vairuoja kaip dievas – 4 valandas lėkėme pasišokinėdami. Fronto pagavome tik uodegos plunksną, bet nuo Cerberio atsitraukėm saugesniu atstumu.
Kitas dvi paras dantimis, alkūnėmis ir keiksmais skaičiavome štampuojančias Baltijos stiliaus bangas, kol šįryt auštant viskas aprimo. Po bangų nurimo ir vėjas – priartėjome prie dar vienos kliūties. Kelią į pietus saugo anticiklonas, į jo centrą ir atsirėmėm.
Įspūdingas saulėtekis, vienintelis plunksninis debesėlis danguje ir birbiančio mūsų variklio garsas atlydėjo iki 50 pietų lygiagretės. Trispalvė čia reta viešnia. Kažkam pakvipo Viduržemiu, kažkam - Karibais. Man tai iki abiejų trūko bent 25°C. Vis tiek buvo puikus atokvėpis. Kurį laiką laivas buvo panašus į Gariūnus – apkabinėtas drabužėliais visur kur įmanoma. Visuotinę sanitarinę dieną vainikavo Regio išvirti barščiai – tokio skanumo, kad net žadą atėmė. Senai žinau, kad jūroje tie, rodos, paprasti kasdieniniai dalykai sušvinta naujom spalvom, bet vis nenustoju tuo stebėtis ir džiaugtis.
Pavakare pradėjo dvelkt, bet tai jau kita tema...
Simonas Steponavičius
V etapo kapitonas
50° 19‘ S 163°14‘ W
„Šaltas vandenynas – geriau nei šilta klizma,“ – sėkmės palinkėjo Valdemaras.
Šaras pilnais kursais vairuoja kaip dievas – 4 valandas lėkėme pasišokinėdami. Fronto pagavome tik uodegos plunksną, bet nuo Cerberio atsitraukėm saugesniu atstumu.
Kitas dvi paras dantimis, alkūnėmis ir keiksmais skaičiavome štampuojančias Baltijos stiliaus bangas, kol šįryt auštant viskas aprimo. Po bangų nurimo ir vėjas – priartėjome prie dar vienos kliūties. Kelią į pietus saugo anticiklonas, į jo centrą ir atsirėmėm.
Įspūdingas saulėtekis, vienintelis plunksninis debesėlis danguje ir birbiančio mūsų variklio garsas atlydėjo iki 50 pietų lygiagretės. Trispalvė čia reta viešnia. Kažkam pakvipo Viduržemiu, kažkam - Karibais. Man tai iki abiejų trūko bent 25°C. Vis tiek buvo puikus atokvėpis. Kurį laiką laivas buvo panašus į Gariūnus – apkabinėtas drabužėliais visur kur įmanoma. Visuotinę sanitarinę dieną vainikavo Regio išvirti barščiai – tokio skanumo, kad net žadą atėmė. Senai žinau, kad jūroje tie, rodos, paprasti kasdieniniai dalykai sušvinta naujom spalvom, bet vis nenustoju tuo stebėtis ir džiaugtis.
Pavakare pradėjo dvelkt, bet tai jau kita tema...
Simonas Steponavičius
V etapo kapitonas
50° 19‘ S 163°14‘ W
