|
|
Dar plaukdami Biglio kanalu palei Ugnies Žemę kartu su Viktoru pasidžiaugėme, kad Orionas matyti ir čia. Kad ir žemai palei horizontą, bet - matyti. Vis kažkas sava. Štai iš trijų žvaigždžių susidedantis Oriono diržas, o štai ten tikriausiai Betelgeizė švyti. Po paros dar labiau nudžiugome supratę, kad Orionas tai aukštyn kojom kaba! Ir Sirijus ne į kairę ir žemyn nuo jo, bet į dešinę ir aukštyn.
Tikrai nesame pirmieji lietuviai tai pastebėję. Tačiau žvaigždėtasis dangus nepaliauja stebinęs. Mėnulis iš tiesų panašus į valtelę – plaukia sau priešinga kryptimi nei Lietuvoje. Esame ties keturiasdešimtąja lygiagrete, todėl jau neblogai matosi ir Zodiakiniai žvaigždynai. Nakties pradžioje į vandenyną nyra Jaučio Aldebaranas, matosi Dvyniai, Liūtas ir net blyškusis Vėžys savo žnyples tiesia – čia jį įtėmyti nepalyginamai lengviau nei Lietuvoje.
Aukštai virš galvos nuolat kabo Pietų Kryžius. Pradėję savo vachtą jį jau randame, bvaigdami perduodame ir kitai. Kaip du vatos gabalai kabo Didysis ir Mažasis Magelano debesys. Susidaro įspūdis, kad Pietų pusrutulio žvaigždėtasis dangus nuo šiaurinio šiek tiek skiriasi tuo, kad šiauriniame ryškesni paskiri žvaigždynai bei žvaigždės, o pietuose dangus šviečia gana tolygiai išsibarsčiusių ir santykinai panašaus šviesumo žvaigždžių margumynu.
Ramią naktį dangaus stebėjimams rimtai trukdyti gali tiktai du dalykai – banginiai ir delfinai. Prieš pora naktų buvo paskelbtas banginių pavojus – vakarop jų banda praplaukė netoli laivo, tad buvo teorinė tikimybė kad galime atsitrenkti į miegantį. Kapitonas liepė imtis atsargumo priemonių – užsandarinti laivo priekį, galą ir gelbėjimosi liemenes laikyti po ranka. Dėl viso pikto. Čia jau ne dangus rūpėjo, bet apsiėjome banginio nežadinę.
Taip pat žvilgsnį nuo dangaus gali atitraukti delfinai. Naktį į šeštadienį apie laivą dūko pulkelis. Iš pradžių du, po to trys, dar vėliau – penki. Pasišokinėdami, vingiuodami, persirikiuodami jie tarsi lenktyniavo, tarsi kvietė žaisti „Ambersail.“ Vandenyje pamažu daugėja fosforescuojančio planktono, tad kai kada atrodė, jog laivo linkui lekia švytintį taką paliekančios torpedos.
Paliekame juos Raimondo Šiugždinio vachtai.
Naglis Šulija
VI etapo įgulos narys
Tikrai nesame pirmieji lietuviai tai pastebėję. Tačiau žvaigždėtasis dangus nepaliauja stebinęs. Mėnulis iš tiesų panašus į valtelę – plaukia sau priešinga kryptimi nei Lietuvoje. Esame ties keturiasdešimtąja lygiagrete, todėl jau neblogai matosi ir Zodiakiniai žvaigždynai. Nakties pradžioje į vandenyną nyra Jaučio Aldebaranas, matosi Dvyniai, Liūtas ir net blyškusis Vėžys savo žnyples tiesia – čia jį įtėmyti nepalyginamai lengviau nei Lietuvoje.
Aukštai virš galvos nuolat kabo Pietų Kryžius. Pradėję savo vachtą jį jau randame, bvaigdami perduodame ir kitai. Kaip du vatos gabalai kabo Didysis ir Mažasis Magelano debesys. Susidaro įspūdis, kad Pietų pusrutulio žvaigždėtasis dangus nuo šiaurinio šiek tiek skiriasi tuo, kad šiauriniame ryškesni paskiri žvaigždynai bei žvaigždės, o pietuose dangus šviečia gana tolygiai išsibarsčiusių ir santykinai panašaus šviesumo žvaigždžių margumynu.
Ramią naktį dangaus stebėjimams rimtai trukdyti gali tiktai du dalykai – banginiai ir delfinai. Prieš pora naktų buvo paskelbtas banginių pavojus – vakarop jų banda praplaukė netoli laivo, tad buvo teorinė tikimybė kad galime atsitrenkti į miegantį. Kapitonas liepė imtis atsargumo priemonių – užsandarinti laivo priekį, galą ir gelbėjimosi liemenes laikyti po ranka. Dėl viso pikto. Čia jau ne dangus rūpėjo, bet apsiėjome banginio nežadinę.
Taip pat žvilgsnį nuo dangaus gali atitraukti delfinai. Naktį į šeštadienį apie laivą dūko pulkelis. Iš pradžių du, po to trys, dar vėliau – penki. Pasišokinėdami, vingiuodami, persirikiuodami jie tarsi lenktyniavo, tarsi kvietė žaisti „Ambersail.“ Vandenyje pamažu daugėja fosforescuojančio planktono, tad kai kada atrodė, jog laivo linkui lekia švytintį taką paliekančios torpedos.
Paliekame juos Raimondo Šiugždinio vachtai.
Naglis Šulija
VI etapo įgulos narys
