Iš Keiptauno buriuotojus išlydėjo 3 lietuviai ir 4 banginiai
„Išlydėti Lietuvos buriuotojų iš Keiptauno (PAR) atvažiavo naujieji „Tūkstantmečio odisėjos“ draugai ir pagalbininkai, be kurių Pietų Afrikos Respublikoje nebūtume išsivertę: Gintaras, Tomas ir Ričardas. Vakar, lygiai 5 val. ryto, atsišvartavome ir pasukome į pietus. Kelios jūrmylės už uosto vartų mus pasitiko banginių būrelis - 4 banginiai kilnojo uodegas, panašias i drugelius.“
Tokios pirmosios žinios iš trečiojo "Tūkstantmečio odisėjos" etapo įgulos šiandien pasiekė Lietuvą.
Lapkričio 23-sios vėlus vakaras. Susitikimas su Keiptauno lietuvių ir litvakų bendruomene baigėsi, Prezidentiniai sveikinimai įteikti, dovanos irgi, kalbos pasakytos, vynas išgertas, o “Ambersail” vis dar nėra...
Visa tiesa apie II etapo įgulą arba vienas lauke ne karys
Jachta „Ambersail“ 7.45 val. Miegu, sapnuoju žemišką sapną. Jis nutrūksta. Kodėl? Pramerkiu akis – Karolis. Sekundės užtenka iš žemyno grįžti į jachtą. Abu vienas po kito mostelim rankom. Plaukimo pradžioje tai buvo žodžiai. Karolis: “Kelkis laikas į vachtą”, aš: “Prabudau, keliuosi”. Jau dvi savaites kaip jie nereikalingi. Nužvelgiu Karolio aprangą: ”Nešalta?”- klausiu. “Ne”. Ką rengtis aišku. Jis tada turėtų paklausti: ”Ką gersi?”, bet nebereikia. Nebereikia ir atsakymo: “Žalios ir tris cukraus”.
Po pietų praplaukėme 500 jūrmylių nuo Keiptauno ribą. Vis stipriau jaučiame krantą. Esame gavę laišką iš žemės komandos, kuriame smulkiai aiškinama, kaip įplaukti į uostą, susisiekti su budinčiomis tarnybomis. Jaučiame, kad mūsų laukia, todėl kiekvienas stengiasi atlikti savo darbą kuo kruopščiau.
Šiandien galime švęsti nedidelę sukaktį – jau dvi savaitės, kaip plaukiame prieš vėją. Manau, daugelis mūsų prisimins šį ištvermės reikalaujantį išbandymą.
Šiandien visą dieną plaukiame dešiniuoju halsu. Yra vilčių, kad jo nekeisime iki Keiptauno, nes orų prognozė pranašauja, kad vėjas pasisuks mums palankia kryptimi. Iki kelionės tikslo tiesiąją liko plaukti 830 jūrmylių, tačiau dėl laviruotės mums šis kelias pailgės.
Vėjo nublokšti arba jachtos “Ambersail” „viešnagė“ Žaliojo Iškyšulio salyno sostinėje Prajoje
Mindaugas Baltrūnas
Antrasis mūsų “Tūkstantmečio odisėjos. Vienas vardas - Lietuva” etapas prasidėjo iš Gran Kanarijos Las Palmaso, Kanarų salose.
Po savaitę trukusių gamtos negandų, lietaus, alinančio karščio ir vandenyno išbandymų – kai Neptūnas bandė iš mūsų atimti pagrindinį jachtos variklį – bures, pasiekėme, kaip mes naiviai tikėjomės, išsvajotąją žemę – Cape Verde salą.
Šiandien peržengta 1000 jūrmylių riba iki Keiptauno. Dabar mums liko visai nedaug, tik kokių 980 jūrmylių atstumas. Antrąją ribą - Grinvičo Meridianą - tikimės įveikti naktį. Perplaukę jį, pateksime į rytų pusrutulį ir jachtos „Ambersail“ poziciją žymėsime jau nebe West (Vakarų), o East (Rytų) ženklu. Malonu, nes vis arčiau namų.
Šiandien „sužvejojome“ dar du paukščius. Manome, kad tai albatrosų jaunikliai. Abu įkliuvo lygiai taip pat, kaip ir pirmasis – įsipainiojo į užmestos meškerės valą. Nors Sauliaus meškerė trumpa, paukščiai vis tiek kažkokiu būdu sugeba įsipainioti. Tada, kai „užkibo“ pirmasis paukštis, Saulius galjune valėsi dantis. Pasigirdus įgulos narių šūksniams, jog kažkas užkibo, jis taip ir išlėkė laukan su šepetuku burnoje. Tikriausiai pagalvojo, kad bus užkibusi jo didžioji žuvis
