Odisėja Tūkstantmečio odisėja, 'Vienas vardas - Lietuva', jachta LTU 1000 'Ambersail', buriuotojai, Lietuvos tūkstantmetis, kelionė aplink pasaulį

Mes vis dar vandenyne.

Tik ką gavome Australijos lietuvių palinkėjimus Šv. Kalėdas sutikti kartu, jau krante... Rodos, tokius žodžius Dievui į ausį... Bet deja, yra kaip yra. Mes jau pasiruošę švęsti laive. Jei jau likimas dovanoja mums tokią galimybę, reikia suvokti momentą ir paversti tai tikra švente.

Tas paskutinis tūkstantis jūrmylių gali pasirodyti pačios ilgiausios, nes viskas priklauso nuo vėjo ir bangos, o mes šiuo metu plaukiame ciklono apačioje (čia, pietų pusrutulyje jie sukasi pagal laikrodžio rodyklę), gauname tiesiai „į nosį“ 20 mazgų vėją ir kelių metrų suveltą „Baltijos“ bangą.

Kažkada skaičiau, kad laikas turi savybę keisti savo tempą. Kuo toliau esame nuo tos Afrikos, tuo ramesnis tampa mūsų gyvenimas laive. Atsikėlei, pavalgei, pasivalei, pakedenai plunksnas, pabudėjai, vėl pavalgei, na dalyvavai denio dienos gyvenime, nusileidai į vidų, pavakarieniavai, kartais tai net labai ilgai užtrunka..., numigai ir vėl vachta, tik šį kartą jau naktinė. Kartais ji būna labai nyki, sėdi, šąli kaip kokiam juodam maiše, nieko nematyti. Tik prietaisų skaičiukai prieky dega. O kartais atsiveria tiesiog pasakiški vaizdai, mėnulis kybo tiesiai ant kurso, viskas žaižaruoja, bangos švyti. Virš galvos žvaigždės it lempos.

Kai guli savo gulte, šiltai susisukęs, kažkodėl joks pozityvas į galvą neateina. Užmigti negali, kiek galima gulėti... Kai aplink ramūs orai, judėjimas jachtoje apribotas iki minimumo. Lova – denis, tarpais pasėdint prie stalo. Vienas Linkus zuja kaip rudeninė musė. Tai ten, tai šen - darbo tokiame laive visą laiką yra. Jis gi čia vienintelis vietinis, plaukia visus 11 etapų. Visi kiti esame tik pakeleiviai.

Viskas turi savo pradžią ir pabaigą. Taip pat ir mūsų kelionė... Indijos vandenynu. Artėjame prie Australijos. Skaitliukas jau skaičiuoja paskutinius 2000 jūrmylių. Šiandien kito etapo komanda jau išskrenda iš Vilniaus ir lauks mūsų Adelaidėje. Visai taip, kaip neseniai mes, Keiptaune... Australijos lietuviai irgi jau pasiruošę mus sutikti, o mes vis dar “vyniojame” tas jūrmylias. Prognozė kaip visada žada nemalonių siurprizų. Pilnatis tai baigėsi, reikia laukti permainų.

Palyginus rami pirmoji trečiojo etapo Keiptaunas – Adelaidė pusė. Įspūdingi Šv. Pauliaus salos vaizdai. Prognozė žada gerokai vėjo, nes judame link ciklono. Jo sulaukiame vidurnaktį. Šįkart prognozių rengėjai pasikuklino - gavome gerokai daugiau nei žadėtus 35 mazgus!

„Neslėpsiu, kad kai buvo sumąstytas šis projektas, rinkausi tarp dviejų etapų, kuriuose norėčiau dalyvauti: Horno rago aplenkimas arba Indijos vandenyno perplaukimas ties kaukiančiom keturiasdešimtosiomis. Pasirinkau pastarąjį, nes tikimybė pakliūti į audrą čia buvo didesnė,“ – sako trečiosios „Ambersail“ įgulos narys Paulius Kovas.

Jei šio plaukimo nebūtų, tai būtinai reikėtų sugalvoti kažką panašaus. Idėja aplankyti pasaulio lietuvių bendruomenes, visiems minėti Lietuvos vardo tūkstantmetį tokia puiki, kad ją įvertinti galėsime tik praslinkus kuriam laikui.

Jachta “Ambersail” pabėgo iš “riaumojančių” keturiasdešimtųjų į ramesnes trisdešimtąsias. Tačiau trečiojo etapo kapitonui, jaunystėje turėjusiam Riaumonio pravardę, dar gali tekti užsukti į tas “riaumojančias”, viskas priklausys nuo meteorologinės situacijos. Iš dabartinės jachtos pozicijos tiesiausias kelias į Adelaidę eina lanku ir siekia maždaug 44 lygiagretę. Nors būna, kad tiesiai arčiau, o aplink greičiau.

Antra savaitė eina į pabaigą. Jau apsipratau su erdve (kiti manau taip pat). Kaip kadaise B.Sruoga rašė: ”Ir KZete gyvenama...” O čia jachta... 10-15 mazgų greičiu skuodžianti per vandenyną. Pasaka. Šiandien aprimo. Pučia “poputniakas”, visi ant denio, kas skalbiasi, kas skaito, o kas ir šiaip ilsisi. Groja muzika.