|
|
|
|||
Tūkstantmečio odisėja" visas lietuvių bendruomenes po mažą karoliuką iš lėto, bet užtikrintai veria į nuostabų vėrinį. Tas vėrinys - tai LIE-TU-VA. Iki šiol mažai kas žinojo vietą šiame pasaulyje, kuri vadinasi Berisso, bet dabar ji skamba taip pat tikroviškai, kaip Alytus ar Marijampolė. Nes ten gyvena lietuviai. Sunku buvo įsivaizduoti, kad tokiame milijoniniame didmiestyje kaip Buenos Airėse aplink girdėsi gimtąją kalbą (nesvarbu, kad su akcentu) ir kažkam tu būsi stebuklas, nes esi iš Lietuvos.
"Jus mums atplukdėte Lietuvą", - kalbėjo Buenos Airių lietuviai susitikime. "Ambersail" apsilankymas iš Lietuvos priminė jiems tuos laikus, kai jų tėvai, likimo blaškomi, atplaukė į Buenos Aires. Gana simboliška, kad senajame Buenos Airių uoste, visai netoli jachtos "Ambersail" švartavimosi vietos stovi senasis migracijos tarnybos pastatas su didžiuliais vartais, pro kuriuos išeidavo visi be išimties emigrantai, atplaukę į Buenos Aires, taip pat ir mus sutikusių žmonių tėvai ir seneliai. Iš čia jie patraukdavo į netoliese esantį imigrantų viešbutį, kur pagal procedūrą jie turėdavo praleisti 2 paras. Po to juos jau pasitikdavo ir priglobdavo artimieji, tautiečiai, pažįstami arba.... tik milijoninis svetimas miestas. Šiame pastate dabar veikia Imigracijos muziejus, pasakojantis ir lietuvių migracijos istoriją.
Susivienijimo lietuvių Argentinoje pirmininkas J. Brazaitis papasakojo apie savo mažamečio anūko įspūdžius po susitikimo su „Tūkstantmečio odisėjos“ įgula Buenos Airių krantinėje. Dar 5 metų neturintis vaikas ne tik išmoko pasisveikinti lietuviškai: “Labas“, bet grįžęs namo visiems gyrėsi, kad Lietuvoje buvo! Niekas jo negalėjo įtikinti, kad tai, ką jis matė, vyko ne Lietuvoje, o Buenos Airėse. Ko gero, "Tūkstantmečio odisėjos" misiją ir gylį lietuviai svetur suvokia kur kas aiškiau nei žmonės Lietuvoje.
"Tūkstantmečio odisėjos"
sausumos komandos inf.
"Jus mums atplukdėte Lietuvą", - kalbėjo Buenos Airių lietuviai susitikime. "Ambersail" apsilankymas iš Lietuvos priminė jiems tuos laikus, kai jų tėvai, likimo blaškomi, atplaukė į Buenos Aires. Gana simboliška, kad senajame Buenos Airių uoste, visai netoli jachtos "Ambersail" švartavimosi vietos stovi senasis migracijos tarnybos pastatas su didžiuliais vartais, pro kuriuos išeidavo visi be išimties emigrantai, atplaukę į Buenos Aires, taip pat ir mus sutikusių žmonių tėvai ir seneliai. Iš čia jie patraukdavo į netoliese esantį imigrantų viešbutį, kur pagal procedūrą jie turėdavo praleisti 2 paras. Po to juos jau pasitikdavo ir priglobdavo artimieji, tautiečiai, pažįstami arba.... tik milijoninis svetimas miestas. Šiame pastate dabar veikia Imigracijos muziejus, pasakojantis ir lietuvių migracijos istoriją.
Susivienijimo lietuvių Argentinoje pirmininkas J. Brazaitis papasakojo apie savo mažamečio anūko įspūdžius po susitikimo su „Tūkstantmečio odisėjos“ įgula Buenos Airių krantinėje. Dar 5 metų neturintis vaikas ne tik išmoko pasisveikinti lietuviškai: “Labas“, bet grįžęs namo visiems gyrėsi, kad Lietuvoje buvo! Niekas jo negalėjo įtikinti, kad tai, ką jis matė, vyko ne Lietuvoje, o Buenos Airėse. Ko gero, "Tūkstantmečio odisėjos" misiją ir gylį lietuviai svetur suvokia kur kas aiškiau nei žmonės Lietuvoje.
"Tūkstantmečio odisėjos"
sausumos komandos inf.
