|
|
|
|||
Kol dar nebuvau įlipęs i laivą, labai bijojau. Niekada nesu plaukęs jachta jūroje, tad tokiai kelionei kaupiausi. Klausimai, ar nesergu jūrlige, ar esu matęs tikras jūros audras, o dar neseniai lūžęs gikas nepadėjo nusiraminti. Baisiausia atrodė tai, kad nėra kelio atgal – išplaukęs negalėsiu grįžti atgal į tą patį uostą ar persėsti i kitą laivą. Daug geriau pasijutau, kai Gdanske išvydau įgulą. Tai labai nuoširdūs ir paprasti žmonės.
Išplaukus i jūrą denyje ryte žvarboka – 25 mazgų vėjas į nosį ir supa. Oi, kaip supa! Bet visi ramiai tvarkosi aplinkui ir naudoja kažkokius keistus terminus užuot tiesiog sakę “burė” ar “virvė”. Bandau kažkuo prisidėti ir prisidedu – gaunu pasukti “kavamalę” (tai rankomis sukamas prietaisas burei kelti, panašus į dviračio pedalus). Nereikėjo ir minutės, kad per nugarą pradėtų tekėti prakaitas. Laive iš tikrųjų yra ką veikti.
Po pietų susitaikiau su supimu ir pagaliau panorau ko nors užkąsti. Kaip tik tuo metu kapitonas Paulius atnešė iš pakelio pagamintą bulvių košę. Tai buvo pati skaniausia bulvių košė, kokią tik esu gyvenime valgęs!
Vakaras, iki uosto liko 500 metrų. Burės nuleistos ir su varikliu iriamės marinos link, kuri yra prieš pat Stokholmą, saugantį tūkstantį salų. Staiga dingsta variklis ir laivas tampa beveik nevaldomas. Už vairo kapitonas, dar ramesnis nei prieš pat įvykį, praneša, ką darysime ir duoda visiems komandas. Priplaukus prie uosto, kapitonas laivą nuvairuoja prie pat prieplaukos. Vieni šoka iš plaukiančio laivo ant prieplaukos, kiti paduoda virves ir laivas stebuklingai sustoja. Nors visa tai vyko labai greitai, atrodo, kad užtuko visą amžinybę. Laivo priekis sustojo per 70 cm nuo didelio katerio, kurio šeimininkas dar 5 minutes stovėjo išsižiojęs. Tik tuomet supratau, kodėl uosto darbuotojai, iš toliau stebėję šį įvykį, ištarė “nice landing” (angl. gražus nusileidimas). 20 tonų sveriantį laivą taip greitai sustabdyti yra fantastika! Taip ir apibūdinčiau, kas yra bendro tikslo siekimas, komandinis darbas ypatingai įtemptose situacijose.
Plaukimas aplink pasaulį – tai tik priemonė daug kilnesniam ir aukštesniam tikslui. Tas tikslas ir yra: vienas vardas – Lietuva.
Antanas Danys
XI Odisėjos etapo įgulos narys (Gdanskas – Stokholmas)
Išplaukus i jūrą denyje ryte žvarboka – 25 mazgų vėjas į nosį ir supa. Oi, kaip supa! Bet visi ramiai tvarkosi aplinkui ir naudoja kažkokius keistus terminus užuot tiesiog sakę “burė” ar “virvė”. Bandau kažkuo prisidėti ir prisidedu – gaunu pasukti “kavamalę” (tai rankomis sukamas prietaisas burei kelti, panašus į dviračio pedalus). Nereikėjo ir minutės, kad per nugarą pradėtų tekėti prakaitas. Laive iš tikrųjų yra ką veikti.
Po pietų susitaikiau su supimu ir pagaliau panorau ko nors užkąsti. Kaip tik tuo metu kapitonas Paulius atnešė iš pakelio pagamintą bulvių košę. Tai buvo pati skaniausia bulvių košė, kokią tik esu gyvenime valgęs!
Vakaras, iki uosto liko 500 metrų. Burės nuleistos ir su varikliu iriamės marinos link, kuri yra prieš pat Stokholmą, saugantį tūkstantį salų. Staiga dingsta variklis ir laivas tampa beveik nevaldomas. Už vairo kapitonas, dar ramesnis nei prieš pat įvykį, praneša, ką darysime ir duoda visiems komandas. Priplaukus prie uosto, kapitonas laivą nuvairuoja prie pat prieplaukos. Vieni šoka iš plaukiančio laivo ant prieplaukos, kiti paduoda virves ir laivas stebuklingai sustoja. Nors visa tai vyko labai greitai, atrodo, kad užtuko visą amžinybę. Laivo priekis sustojo per 70 cm nuo didelio katerio, kurio šeimininkas dar 5 minutes stovėjo išsižiojęs. Tik tuomet supratau, kodėl uosto darbuotojai, iš toliau stebėję šį įvykį, ištarė “nice landing” (angl. gražus nusileidimas). 20 tonų sveriantį laivą taip greitai sustabdyti yra fantastika! Taip ir apibūdinčiau, kas yra bendro tikslo siekimas, komandinis darbas ypatingai įtemptose situacijose.
Plaukimas aplink pasaulį – tai tik priemonė daug kilnesniam ir aukštesniam tikslui. Tas tikslas ir yra: vienas vardas – Lietuva.
Antanas Danys
XI Odisėjos etapo įgulos narys (Gdanskas – Stokholmas)
