|
|
Minėta marina vietinių gyventojų dar yra vadinama Monaco on the Hudson (Monakas prie Hudsono). Kad suprastume, kur šiuo metu plevėsuoja Lietuvos trispalvė, kad perteiktume tą jausmą, kuris apima, reikia ilgesnės įžangos.
Marina North Cove priklauso Dennisui Conneriui, profesionaliam buriuotojui, daugkartiniam regatos „America‘s cup“ dalyviui ir laimėtojui. Šioje marinoje gali prisišvartuoti ne daugiau kaip 12 mega jachtų. Didžiausias laivas, kurį gali priimti marina, gali būti iki 180 pėdų. Mega jachtomis yra laikomos visos, kurios viršija 70 pėdų. Tai tik statistika ir atrodytų nieko ypatinga. Maža marina didelėms jachtoms, o kas dar?
Tai marina, kurioje laivą gali prisišvartuoti tik pasaulio turtingiausieji ir galingiausieji, nes už ją labiau prestižinės tiesiog nėra. Tai marina, kuri yra Pasaulio finansų centro puošmena. Šalia matosi kranai, kurie atstatinėja Pasaulio prekybos centrą. Šalia ir Amerikos vertybinių popierių birža, didžiausieji JAV dangoraižiai, Wall street.
Esant ant „Ambersail“ denio apima keistas jausmas. Mūsų trispalvė Niujorko širdyje, nors nepretenduojame į pasaulio turtingųjų šalių sąrašą, nors mūsų laivo ir įgulos misija yra visiškai nesusijusi su pramogomis. Manau, kad šioje marinoje mūsų laivas kiekvienam amerikiečiui kelia nuostabą, kiekvienas stabteli ir nesupranta kodėl asketiškas, sportinių formų, 60 pėdų ir net mega jachtų grupei nepriklausantis laivas turi teisę čia stovėti. Ir mažai kas iš amerikiečių per keletą minučių gali suprasti tų dvylikos įgulos narių siekį pasakyti sau ir pasauliui: esam maža valstybė, bet mums jau 1000 metų, nepamirškime savo šaknų. Mažai kas gali suprasti, kam čia to reikia ? Toks klausimas gali kilti ne vienam ir Lietuvoje gyvenančiam lietuviui.
Pabandysiu atsakyti. Šiandieną ryte kylant saulei, 40 kvadratinių metrų (beveik dviejų kambarių buto dydžio) Lietuvos trispalvė ant 26 metrų aukščio laivo stiebo kartu su JAV vėliava išdidžiai sveikino visus į savo ofisus skubančius, kurie priklauso didžiausioms ir stipriausioms pasaulio bendrovėms. Tai pamačius suvirpa širdis, trispalvės reikšmė padidėja iki neišmatuojamo pasididžiavimo savo šalimi.
„Tūkstantmečio Odisėja“ išdrįso pradėti tai, kas nėra lengvai pasiekiama, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo yra skirta tik mažai grupei žmonių, kas dega meile savo šaliai, kas Maironio eiles skaito ne žodžiais, bet širdimi. Pamačius Niujorko širdyje plevėsuojančią trispalvę net ir mažiausios abejonės išsisklaido. Trispalvė čia plevėsuoja tik todėl, kad projekto organizatoriai tiki tuo ką daro, kad nebijo drąsių svajonių, todėl, kad noras dalinti gėrį po pasaulį išsibarsčiusiems lietuviams yra daug kartų didesnis nei bet kokia kliūtis. Tai gali būti prilyginta diplomatinei misijai. Čia viskas tikra, todėl ir norinčiųjų padėti, prisidėti daug daugiau nei galima tikėtis.
Emocijai nusakyti tinkamiausias žodis – PAGARBA.
Gerbiamas ambasadorius Jonas Paslauskas, einantis Lietuvos Respublikos Generalinio Konsulo pareigas Niujorke, buriuotojų priėmimo konsulate metu pasakė, kad „Tūkstantmečio Odisėja“ labai reikalinga Lietuvai, kad ši iniciatyva gali būti pavadinta atvirąja diplomatija.
Kai keitiesi geromis emocijomis su kitais, kai matai tikinčius tuo ką daro buriuotojų veidus, kai jauti, kad širdis virpa matant trispalvę kiekvienam turinčiam ryšį su Lietuva, apima džiaugsmas, kurį sunku išreikšti žodžiais. O gal net nereikia tų žodžių, jei tapai geresnis, jei užsidegei padaryti dar ne vieną gerą darbą, kad Tavo šalis, o kitaip sakant Tavo vaikai, artimieji gyventų geriau, kad jaustųsi kaip lygūs su lygiais net didžiausiose valstybėse, kurios visada vertina drąsą ir kilnius siekius.
Marina North Cove priklauso Dennisui Conneriui, profesionaliam buriuotojui, daugkartiniam regatos „America‘s cup“ dalyviui ir laimėtojui. Šioje marinoje gali prisišvartuoti ne daugiau kaip 12 mega jachtų. Didžiausias laivas, kurį gali priimti marina, gali būti iki 180 pėdų. Mega jachtomis yra laikomos visos, kurios viršija 70 pėdų. Tai tik statistika ir atrodytų nieko ypatinga. Maža marina didelėms jachtoms, o kas dar?
Tai marina, kurioje laivą gali prisišvartuoti tik pasaulio turtingiausieji ir galingiausieji, nes už ją labiau prestižinės tiesiog nėra. Tai marina, kuri yra Pasaulio finansų centro puošmena. Šalia matosi kranai, kurie atstatinėja Pasaulio prekybos centrą. Šalia ir Amerikos vertybinių popierių birža, didžiausieji JAV dangoraižiai, Wall street.
Esant ant „Ambersail“ denio apima keistas jausmas. Mūsų trispalvė Niujorko širdyje, nors nepretenduojame į pasaulio turtingųjų šalių sąrašą, nors mūsų laivo ir įgulos misija yra visiškai nesusijusi su pramogomis. Manau, kad šioje marinoje mūsų laivas kiekvienam amerikiečiui kelia nuostabą, kiekvienas stabteli ir nesupranta kodėl asketiškas, sportinių formų, 60 pėdų ir net mega jachtų grupei nepriklausantis laivas turi teisę čia stovėti. Ir mažai kas iš amerikiečių per keletą minučių gali suprasti tų dvylikos įgulos narių siekį pasakyti sau ir pasauliui: esam maža valstybė, bet mums jau 1000 metų, nepamirškime savo šaknų. Mažai kas gali suprasti, kam čia to reikia ? Toks klausimas gali kilti ne vienam ir Lietuvoje gyvenančiam lietuviui.
Pabandysiu atsakyti. Šiandieną ryte kylant saulei, 40 kvadratinių metrų (beveik dviejų kambarių buto dydžio) Lietuvos trispalvė ant 26 metrų aukščio laivo stiebo kartu su JAV vėliava išdidžiai sveikino visus į savo ofisus skubančius, kurie priklauso didžiausioms ir stipriausioms pasaulio bendrovėms. Tai pamačius suvirpa širdis, trispalvės reikšmė padidėja iki neišmatuojamo pasididžiavimo savo šalimi.
„Tūkstantmečio Odisėja“ išdrįso pradėti tai, kas nėra lengvai pasiekiama, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo yra skirta tik mažai grupei žmonių, kas dega meile savo šaliai, kas Maironio eiles skaito ne žodžiais, bet širdimi. Pamačius Niujorko širdyje plevėsuojančią trispalvę net ir mažiausios abejonės išsisklaido. Trispalvė čia plevėsuoja tik todėl, kad projekto organizatoriai tiki tuo ką daro, kad nebijo drąsių svajonių, todėl, kad noras dalinti gėrį po pasaulį išsibarsčiusiems lietuviams yra daug kartų didesnis nei bet kokia kliūtis. Tai gali būti prilyginta diplomatinei misijai. Čia viskas tikra, todėl ir norinčiųjų padėti, prisidėti daug daugiau nei galima tikėtis.
Emocijai nusakyti tinkamiausias žodis – PAGARBA.
Gerbiamas ambasadorius Jonas Paslauskas, einantis Lietuvos Respublikos Generalinio Konsulo pareigas Niujorke, buriuotojų priėmimo konsulate metu pasakė, kad „Tūkstantmečio Odisėja“ labai reikalinga Lietuvai, kad ši iniciatyva gali būti pavadinta atvirąja diplomatija.
Kai keitiesi geromis emocijomis su kitais, kai matai tikinčius tuo ką daro buriuotojų veidus, kai jauti, kad širdis virpa matant trispalvę kiekvienam turinčiam ryšį su Lietuva, apima džiaugsmas, kurį sunku išreikšti žodžiais. O gal net nereikia tų žodžių, jei tapai geresnis, jei užsidegei padaryti dar ne vieną gerą darbą, kad Tavo šalis, o kitaip sakant Tavo vaikai, artimieji gyventų geriau, kad jaustųsi kaip lygūs su lygiais net didžiausiose valstybėse, kurios visada vertina drąsą ir kilnius siekius.
"Tūkstantmečio odisėjos" kranto komanda
