|
|
Tik prieš porą dienų buvo velniškai šalta ir drėgna. Į vachtą eidami vilkdavomės nespėjusius išdžiūti drabužius, batus, pirštines, stovėdami prie jachtos vairo sužvarbdavome ne juokais. O dar ir kankino jūrligė, kurios dabar nebeliko nei lašelio.
Dabar – oro temperatūra apie 20 laipsnių, danguje nesimato nė vieno debesėlio. Dangus sodriai žydras ir bekraštis, taip pat kaip aplink plytintis vandenynas. Vandens temperatūra – 17 laipsnių, einame Golfo srove. Vanduo tamsiai žydras ir skaidrus.
Per paskutines 12 valandų nuėjome 68 jūrmyles. Greitis ne kažin koks, iki Azorų salų dar liko apie 640 jūrmylių. Orų prognozės stipresnių vėjų bent jau kol kas nežada, esame štilio zonoje, tad sunku spręsti, per kiek laiko pasieksime šias salas.
O kol vėjas ramesnis – prasimanome visokiausių užsiėmimų. Pavyzdžiui, mūsų kokai, vėlgi – Kastytis ir Simonas Kunickai, šįryt pusryčiams patiekė marinuotos vištienos kepsnelių su grikiais ir daržovėmis. Kaip pusryčiams – tikrai per daug gerai, tačiau vištienos daugiau laikyti nebegalėjome – būtų sugedusi, todėl valgėme labai sočius pusryčius. Dabar, artėjant pietums, kambuze vėl kažkas vyksta, įdomu kuo šį kartą būsime nustebinti.
Vėliau puolėme tvarkytis visų laivo kampelių. Išsiplovėme kambuzą, kajutkompaniją, kokpitą, perrinkome vaisius, peržiūrėjome maisto atsargas. Kapitonas persižiūrėjo jūrlapius – matyt, kažką rezga. Ką rezga – neišduoda.
Tuomet visa įgula susirinkome ant denio ir žodžiais bei mintimis pasiuntėme sveikinimus Mamoms Motinos dienos proga.
Iškart po to pakeliui sutikome 4-5 nemažus vėžlius, kurie ramiai plūduriavo vandens paviršiuje. Vieną pabandėme išsigriebti iš vandens, pasisveikinti, tačiau, didžiulis vėžlys priartėjus jachtai iškėlė galvą, dirstelėjo į mus, apsivertė ant kito šono ir nėrė gilyn. Skaidriame vandenyje ilgai matėsi, kaip jis iriasi vis giliau ir giliau.
Mindaugas Rutkauskas
IX etapo įgulos narys
Dabar – oro temperatūra apie 20 laipsnių, danguje nesimato nė vieno debesėlio. Dangus sodriai žydras ir bekraštis, taip pat kaip aplink plytintis vandenynas. Vandens temperatūra – 17 laipsnių, einame Golfo srove. Vanduo tamsiai žydras ir skaidrus.
Per paskutines 12 valandų nuėjome 68 jūrmyles. Greitis ne kažin koks, iki Azorų salų dar liko apie 640 jūrmylių. Orų prognozės stipresnių vėjų bent jau kol kas nežada, esame štilio zonoje, tad sunku spręsti, per kiek laiko pasieksime šias salas.
O kol vėjas ramesnis – prasimanome visokiausių užsiėmimų. Pavyzdžiui, mūsų kokai, vėlgi – Kastytis ir Simonas Kunickai, šįryt pusryčiams patiekė marinuotos vištienos kepsnelių su grikiais ir daržovėmis. Kaip pusryčiams – tikrai per daug gerai, tačiau vištienos daugiau laikyti nebegalėjome – būtų sugedusi, todėl valgėme labai sočius pusryčius. Dabar, artėjant pietums, kambuze vėl kažkas vyksta, įdomu kuo šį kartą būsime nustebinti.
Vėliau puolėme tvarkytis visų laivo kampelių. Išsiplovėme kambuzą, kajutkompaniją, kokpitą, perrinkome vaisius, peržiūrėjome maisto atsargas. Kapitonas persižiūrėjo jūrlapius – matyt, kažką rezga. Ką rezga – neišduoda.
Tuomet visa įgula susirinkome ant denio ir žodžiais bei mintimis pasiuntėme sveikinimus Mamoms Motinos dienos proga.
Iškart po to pakeliui sutikome 4-5 nemažus vėžlius, kurie ramiai plūduriavo vandens paviršiuje. Vieną pabandėme išsigriebti iš vandens, pasisveikinti, tačiau, didžiulis vėžlys priartėjus jachtai iškėlė galvą, dirstelėjo į mus, apsivertė ant kito šono ir nėrė gilyn. Skaidriame vandenyje ilgai matėsi, kaip jis iriasi vis giliau ir giliau.
Mindaugas Rutkauskas
IX etapo įgulos narys
