|
|
Šiąnakt, trečią parą po išplaukimo iš Lisabonos, mus atakavo delfinai. Tamsoje matėsi tik jų sukeliamų purslų pėdsakai po vandeniu, milžinišku greičiu jiems artėjant link laivo. Po vieną ir po du jie plaukė link jachtos įvairiomis kryptimis, kaip povandeninės torpedos. Pirmą kartą buvo nejauku, matant kažką greitai artėjant, bet nežinant kas tai. Bet greitai apsipratome. Pasirodo, naktį viskas gerai matosi net ir po vandeniu: delfinų trajektorijos, putojantis ir blizgantis kaip sniegas kilvaterio pėdsakas.
Svarbiausias dalykas laive – nieko nepamesti ir nesugadinti bei palikti jachtą dar geresnės būklės nei ją perėmėm iš IX įgulos. Jau Almerijoje nuveikėme daug laivo labui. Pakeitėme sraigtą (5 valandos darbo su krano pritaikymu ir trūkstamų detalių paieška mieste). Naujojoje Zelandijoje nebuvo tokio sraigto, kokio reikia. Tad jis mažiau traukė. Tačiau spėjom į jachta įdėti atgabentą gerąjį sraigtą. Tik nebuvo sąlygų jo pakeisti nei Urugvajuje, nei Argentinoje, nei Brazilijoje, nei JAV, nei Kanadoje. Dabar su nauju sraigtu laivas lengvai išvysto 7,5 mazgo greitį esant 1900 variklio apsisukimams, vietoj buvusių 6 mazgų ir 2000 apsisukimų. Lisabonoje į pirmo (is 9) rifo fiksatorių stiebe įsukom penkis trūkstamus varžtus. Šiaip laivas tvirtas ir tvarkingas. Kas neveikia, tai neveikia, o kas veikia, tas veikia ir negenda. Tiesa, su periodine gerojo angelo, Linkaus priežiūra. Ne visi mes turime vienodą buriuotojišką patirtį, todėl kai kas galvoja, kad užtenka tik pataikyti į galjūną.
Mes plaukiame jau 7 dienas, o atrodo, kad daug mažiau. Tačiau gyvenimas spėjo įgauti savo ritmą ir tuos, kurie dirba naktinėse vachtose, jau taip žiauriai nekankina miegas, tuo labiau, kad ankstesnė pamaina jiems padaro kavos. Formuojasi naujas slengas. Pavyzdžiui, kambuzas (laivo virtuvė) stovi kajutkompanijos centre. Laivui pasvirus kambuze geriausiai pjaustyti salotas atsiklaupus. Taip kambuzas gavo “altoriaus” pavadinimą, o Bitlas (Darius Gerasimavičius) gavo šventojo Bitlo pravardę, nes jis kartą dienoj ten klupi ir pagamina vienintelį šiltą patiekalą per dieną. Bet kokį! Pirštelius aplaižysi. Tiesa, prie maisto gaminimo prisideda visi. Kas pjausto, kas puodą laiko, kas serviruoja. Tačiau šitam chorui vadovauja vienas – šventasis Bitlas.
Kajutkompanija, tai vieta, kur kas keturios valandos susitinka buvusi ir nauja pamaina. Todėl viduje kyla alasas. Taip kajutkompanija gavo “avilio” pravardę. Budime pamainose po keturis. Todėl kiekvienas vairuoja po valandą. Tokio malonaus ir lengvo plaukimo geroje kompanijoje seniai beturėjau.
Arturas Dovydėnas
X įgulos šturmanas
Svarbiausias dalykas laive – nieko nepamesti ir nesugadinti bei palikti jachtą dar geresnės būklės nei ją perėmėm iš IX įgulos. Jau Almerijoje nuveikėme daug laivo labui. Pakeitėme sraigtą (5 valandos darbo su krano pritaikymu ir trūkstamų detalių paieška mieste). Naujojoje Zelandijoje nebuvo tokio sraigto, kokio reikia. Tad jis mažiau traukė. Tačiau spėjom į jachta įdėti atgabentą gerąjį sraigtą. Tik nebuvo sąlygų jo pakeisti nei Urugvajuje, nei Argentinoje, nei Brazilijoje, nei JAV, nei Kanadoje. Dabar su nauju sraigtu laivas lengvai išvysto 7,5 mazgo greitį esant 1900 variklio apsisukimams, vietoj buvusių 6 mazgų ir 2000 apsisukimų. Lisabonoje į pirmo (is 9) rifo fiksatorių stiebe įsukom penkis trūkstamus varžtus. Šiaip laivas tvirtas ir tvarkingas. Kas neveikia, tai neveikia, o kas veikia, tas veikia ir negenda. Tiesa, su periodine gerojo angelo, Linkaus priežiūra. Ne visi mes turime vienodą buriuotojišką patirtį, todėl kai kas galvoja, kad užtenka tik pataikyti į galjūną.
Mes plaukiame jau 7 dienas, o atrodo, kad daug mažiau. Tačiau gyvenimas spėjo įgauti savo ritmą ir tuos, kurie dirba naktinėse vachtose, jau taip žiauriai nekankina miegas, tuo labiau, kad ankstesnė pamaina jiems padaro kavos. Formuojasi naujas slengas. Pavyzdžiui, kambuzas (laivo virtuvė) stovi kajutkompanijos centre. Laivui pasvirus kambuze geriausiai pjaustyti salotas atsiklaupus. Taip kambuzas gavo “altoriaus” pavadinimą, o Bitlas (Darius Gerasimavičius) gavo šventojo Bitlo pravardę, nes jis kartą dienoj ten klupi ir pagamina vienintelį šiltą patiekalą per dieną. Bet kokį! Pirštelius aplaižysi. Tiesa, prie maisto gaminimo prisideda visi. Kas pjausto, kas puodą laiko, kas serviruoja. Tačiau šitam chorui vadovauja vienas – šventasis Bitlas.
Kajutkompanija, tai vieta, kur kas keturios valandos susitinka buvusi ir nauja pamaina. Todėl viduje kyla alasas. Taip kajutkompanija gavo “avilio” pravardę. Budime pamainose po keturis. Todėl kiekvienas vairuoja po valandą. Tokio malonaus ir lengvo plaukimo geroje kompanijoje seniai beturėjau.
Arturas Dovydėnas
X įgulos šturmanas
