|
|
Sutinkant jachtą svetimos šalies uoste užplūsta dar nepatirtas jausmas - griaužia gerkle. Kas? O gi daug kas: neapsakomo dydžio besiplaikstančios trispalvės vaizdas, mūsų buriuotojų vėjo nugairintuose veiduose šokančios šypsenos, šalia stovinčių žmonių balsai, kurie vis garsiau ir garsiau skanduoja žodį Lie-tu-va! Jauti, kad deklaruota meile, pasididžiavimas, pagarba savo šaliai yra gyva. Visa tai matai ir jauti. Matai kitų žmonių akyse, jauti savo vidumi. Neapsakomas jausmas. Gilus, o svarbiausia naujai atrastas:)
Svetimi, pirmą kartą sutikti žmonės tavęs klausia: “Tai kaip ten, toj mūsų Lietuvoj?” Ir supranti, kad tikrai jie ne apie krizę klausia:) Man įstrigo pokalbis su lietuve, studijuojančia Stokholme. Su kokiu užsidegimu ji pasakojo apie man nesuprantamų mokslų "krimtimą", o tuo pačiu džiaugėsi, kad visą patirtį, kurią sukaups čia, svetur, ji būtinai parveš į Lietuvą. Juk Lietuvai reikia išsilavinusių, jaunų žmonių! Tada pagalvoji - iš tikrųjų krizės mumyse nėra. Viskas bus gerai, nes Lietuva išaugino daug šviesių, pilietiškų asmenybių. Tai va, kokia ji, ta meile Tėvynei...
Prisipažinsiu, “Tautišką giesmę” esu giedojusi per visą savo gyvenimą tiek kartų, kad tikriausiai tilptų ant vienos rankos pirštų. Odisėjos metu giedojau jau 2 kartus:) Iš pradžių lyg ir nedrąsu, nejauku. Bet apsidairai aplink - sutinki bendraminčių akis, o tada jau žodžiai liejasi patys! Ir supranti, kad Lietuva - tai mažytė žemė milžinų!
Esu laiminga, kad tai galėjau suprasti. Prisilieti prie “Tūkstantmečio odisėjos” ir tampi geresne.
“Tūkstantmečio odisėjos” kranto komandos narė
Svetimi, pirmą kartą sutikti žmonės tavęs klausia: “Tai kaip ten, toj mūsų Lietuvoj?” Ir supranti, kad tikrai jie ne apie krizę klausia:) Man įstrigo pokalbis su lietuve, studijuojančia Stokholme. Su kokiu užsidegimu ji pasakojo apie man nesuprantamų mokslų "krimtimą", o tuo pačiu džiaugėsi, kad visą patirtį, kurią sukaups čia, svetur, ji būtinai parveš į Lietuvą. Juk Lietuvai reikia išsilavinusių, jaunų žmonių! Tada pagalvoji - iš tikrųjų krizės mumyse nėra. Viskas bus gerai, nes Lietuva išaugino daug šviesių, pilietiškų asmenybių. Tai va, kokia ji, ta meile Tėvynei...
Prisipažinsiu, “Tautišką giesmę” esu giedojusi per visą savo gyvenimą tiek kartų, kad tikriausiai tilptų ant vienos rankos pirštų. Odisėjos metu giedojau jau 2 kartus:) Iš pradžių lyg ir nedrąsu, nejauku. Bet apsidairai aplink - sutinki bendraminčių akis, o tada jau žodžiai liejasi patys! Ir supranti, kad Lietuva - tai mažytė žemė milžinų!
Esu laiminga, kad tai galėjau suprasti. Prisilieti prie “Tūkstantmečio odisėjos” ir tampi geresne.
“Tūkstantmečio odisėjos” kranto komandos narė
