|
|
Tą naktį irgi viskas vyko pagal tą patį planą. Dieną pūtė 20-30 mazgų WNW vėjas, bangos gana tvarkingos, net oras gražus, tai lėkėm su dainom – visos pamainos po 57-60 jūrmylias. Žinojom, kad naktį mus turi pasivyti atmosferos frontas, bet prognozėje, kuri mums iki šiol buvo labai tiksli, aiškiai matėsi, kad mes išliekame 20-25 mazgų vėjo stiprumo zonoje. Prognozuojamam vėjo stiprumui visąlaik taikom koeficientą 1,25-1,3 – tai dėl to, kad GRIB-as rodo vėjo stiprumą 10 metrų aukštyje, o mūsų stiebas vos ne 3 kartus aukštesnis.
Taigi tikėjausi, kad „gausim“ 27-35 mazgų. Gavom mažiau – 25-30. Lekiam juodoj tamsoj aštriu bakštagu 15-18 kt, pačiuoždami iki 25. Čiurkšlė nuo laivo nosies purškia kaip iš gaisrinės žarnos. Rokas atpylė 1,5 valandos – 23 mylios. Neblogai. Stoju aš. Pirma valanda – 15. Vėjas palengva sukasi į NW truputį silpsta, pradeda lynoti. Apsidairau, bet nelabai kas matosi. Atsigauna 28-32 kt. Banga bjauri, bet laivas lekia fantastiškai. Ričeris – galinga 100 kvadratinių metrų burė, projektuota ir pasiūta būtent tokiam vėjo kampui ir stiprumui. 60 nm pamaina jau buvo, darom daugiau – nauja para, reikia užduoti tempą.
Švinta, pradeda matytis bangos – lengviau vairuoti. Ir vėl temsta. Liūtis prigesina bangas, vairuoti lengviau, tik negali atsimerkt – vien vanduo. Truputį stiprėja – 30-35. Vaizdas anot Dariaus „apokaliptinis“. Spėju sugėdint Roką už fotografavimąsi „erelio“ poza , gūsis – 42. Po minutės – 48, dar po minutės pučia pastoviai 40-45. Ruošiamės mažinti bures. Rokas su Dominyku prie stiebo, Darius kokpite prie „pianino“. Dar gūsis 52 - bangos apvalios ir nebedidelės, dar galima kentėt – nučiuožiam, 56 – laaabai siauri ašmenys. Ne, pyyyp, 60 jau per daug. Nosis įsminga į bangą, laivagalis nučiuožia pavėjui, laivas gulasi ir sukasi prieš vėją. Ričerio apačia užkabina vandenį. Galingas kevlaru ir aramidu armuotas audinys plyšta greičiau nei popierinė nosinė, išlaužo štago profilį, į kurį yra įvertas, ir sukrenta į vandenį. Stovim prieš vėją, grotas plakasi, kaip pašėlęs, 100 m2 ričerio skutų velkasi vandenyje, laivas purtosi lyg drugio krečiamas, triukšmas pragariškas: „Labas rytas, kolegos, mums reikia jūsų pagalbos“.
Kol susitvarkėm, patekėjo saulė, frontas nusirito tolyn, vėjas vėl aprimo iki 20-25 mazgų. Keliam didžiąją „velnio sėklą“ – A5 ir švilpiam į ENE. Nėr kada nosį krapštyt - iš paskos atidunda gana pikta kompanija, ją rytoj pasitikti norėtume, būdami ne žemiau 45°S. Keičiam pamainą, pusryčiaujam. Vėjas vėl stiprėja iki 30-35 mazgų. A5 darosi per didelis. Užsmaukiam kojinę, bet nuleist žemyn negalim. Užstrigo Oklande sutvarkytas užraktas stiebo viršuje. Dominykas keliauja į stiebo viršūnę atkabint. Banga tvarkinga, ilga, viršūnės švytavimo amplitudė tik kokie 10 metrų. Susitvarkom. Keliam mažąjį A7 vėl lekiam 18-20 mazgų greičiu.
Keičiam vachtą. Vėjas sukasi į W, banga likusi NW. Čiuožiant nuo vienos, genakeris subliūkšta ir vikriai, bet tvirtai apsivynioja aplink štagą. Linkaus įrašas žurnale: „Padarėm „bobą“. Su ta „boba“ davėmės dvi valandas, pusę to laiko Dominykas ir Rokas prakabėjo stiebe. Susitvarkėm. Lekiam. Liežuviai iki bambos. Keičiam pamainą. Kažkas paruošia valgyt. Linkus: „nuleidžiam tą burę ir ramiai pavalgom“. Ne, valgom taip. Į viršų keliauja mūsų pamainos porcijos. Aš vairuoju, tai pirmosios tenka Rokui ir Dominykui – jie pavalgys, tada pasikeisim. Nespėjom. Spinakerfalo – virvės, kuri laiko „tą burę“ pakeltą -šarvas plyšta, burė nusileidžia kokius 3 metrus ir stop – nei aukštyn, nei žemyn. Kažkieno pietūs teko žuvims, kažkieno atšalo – visi vėl smagiai darbuojamės ant denio. Susitvarkom. Žiūrim viens į kitą - gal užteks šiai dienai? Užteks.
Kyla mažas stakseliukas J4, grotas sumažintas iki minimumo. Ričardas teisus – savaitgalį reikia ilsėtis. Taip pat mano ir mūsų „namų“ kompiuteris – ryšio su pasaulio priemonė ir „užlūžta“. Žiūriu į Joną, jis purto galvą – rytoj. Na ir gerai. „Rytoj“ visą laisvalaikį skiriam miegui - miegam visi iki ištinimo. Pavakare jaunuoliai vairuodami jau pradeda demonstruoti nuskriaustas mimikas – girdi, tokia graži banga, o mes tiek mažai burių teturim pasikėlę. Nė velnio, savaitgalis. Ryt nauja diena ir dar pusė vandenyno prieš akis.
Iki
Simas
44°57’S
122°15’W
V etapo kapitonas Simonas Steponavičius
