|
|
Vakar mūsų kapitonas Viktoras Golubovskis sulaukė laiško iš Azoruose gyvenančio mūsų tautiečio Airido Dapkevičiaus, laukiančio mūsų atvykstant. Jo žiniomis, jis yra vienintelis lietuvis, gyvenantis Azoruose. Deja, Airidas gyvena ne San Migelio saloje, į kurios uostą Ponta Delgada ketiname užsukti, o Terceiroje. Tačiau neprarandame vilties susitikti su Azorų lietuvaičiu.
Šįryt vos patekėjus saulei vendavome ir ėjome į rytus, šiaurės rytus. Pusę dienos paėjus dešiniu halzu, vėl vendavome ir grįžome prie kairio halzo, nes truputį keitėsi vėjo kryptis. Besitaikydami prie vėjo, artėjame link Azorų salyno. Vėjas naktį buvo sustiprėjęs iki 17-20 mazgų, įdienojus vėl pučia 12-15 mazgų. Mūsų greitis gan pastovus – 8-10 mazgų. Dangus debesuotas, su nedideliais žydro dangaus lopinėliais. Nors saulė savo spinduliais nedžiugina, dabar nešalta. Vandens temperatūra – 18 laipsnių.
Naktį vandenynas buvo gerokai susišiaušęs ir bangos mėtė „Ambersail“ be gailesčio. Besiilsintieji po vachtų nelabai ir miegojo, nes nuo bangos ant bangos šokinėjant su trenksmais, tai pagreitėjant, tai stabdant, sudėtinga užmigti. Kastytis Bartusevičius, paklaustas kaip šiąnakt miegojo, tik ranka numoja ir žemaitišku akcentu išdėsto visą tiesą: „Kur čia miegosi, kai atrodo, kad kas dvidešimt sekundžių kažkas jachtai rankinį stabdį užtraukia, o po akimirkos jau vėl lekiam kaip pašėlę“.
Dabar bangos aprimusios. Gali būti, kad naktį ėjome per tą zoną, kur susiduria iš Europos, Afrikos ir nuo Amerikos krantų atsiritusios bangos, todėl Atlanto vandenynas virte virė.
Dažniausiai mūsų sutinkami jūros gyviai – linksmi delfinai, karts nuo karto lydintys jachtą ir krečiantys visokiausius triukus. Įgula visuomet laukia delfinų pasirodymų ir ploja jiems aukštai iššokus iš vandens.
Mindaugas Rutkauskas
IX etapo įgulos narys
Šįryt vos patekėjus saulei vendavome ir ėjome į rytus, šiaurės rytus. Pusę dienos paėjus dešiniu halzu, vėl vendavome ir grįžome prie kairio halzo, nes truputį keitėsi vėjo kryptis. Besitaikydami prie vėjo, artėjame link Azorų salyno. Vėjas naktį buvo sustiprėjęs iki 17-20 mazgų, įdienojus vėl pučia 12-15 mazgų. Mūsų greitis gan pastovus – 8-10 mazgų. Dangus debesuotas, su nedideliais žydro dangaus lopinėliais. Nors saulė savo spinduliais nedžiugina, dabar nešalta. Vandens temperatūra – 18 laipsnių.
Naktį vandenynas buvo gerokai susišiaušęs ir bangos mėtė „Ambersail“ be gailesčio. Besiilsintieji po vachtų nelabai ir miegojo, nes nuo bangos ant bangos šokinėjant su trenksmais, tai pagreitėjant, tai stabdant, sudėtinga užmigti. Kastytis Bartusevičius, paklaustas kaip šiąnakt miegojo, tik ranka numoja ir žemaitišku akcentu išdėsto visą tiesą: „Kur čia miegosi, kai atrodo, kad kas dvidešimt sekundžių kažkas jachtai rankinį stabdį užtraukia, o po akimirkos jau vėl lekiam kaip pašėlę“.
Dabar bangos aprimusios. Gali būti, kad naktį ėjome per tą zoną, kur susiduria iš Europos, Afrikos ir nuo Amerikos krantų atsiritusios bangos, todėl Atlanto vandenynas virte virė.
Dažniausiai mūsų sutinkami jūros gyviai – linksmi delfinai, karts nuo karto lydintys jachtą ir krečiantys visokiausius triukus. Įgula visuomet laukia delfinų pasirodymų ir ploja jiems aukštai iššokus iš vandens.
Mindaugas Rutkauskas
IX etapo įgulos narys
