|
|
|
|||
Tokia būtų oficialioji pusė. Neoficialioji – atsiplėšti nuo krantinės buvo išties nelengva. Šitame „pasaulio pakrašty“ orai keičiasi kas 15 minučių. Starto metu pūstelėjo smarkus, maždaug 33 mazgų škvalas, kuris tiesiog prispaudė laivą prie krantinės. Bet dviejų įgulų – išplaukiančios ir išlydinčios darnių pastangų dėka su šiuo nesklandumu buvo susitvarkyta. Nuskambėjo „Vienas vardas – LIE-TU-VA!“ ir VI etapas prasidėjo. Pasukome Biglio kanalu Čilei priklausančio Port Viljamso link.
Matyt, V etapo įgula vėjo palinkėjo tikrai nuoširdžiai, nes netrukus pūstelėjo dar smarkiau. Vėjo kryptis sutapo su Biglio kanalo (kalnų apsuptos siauros protakos čia vadinamos kanalais) kryptimi, todėl suspaustas tarp kalnų vėjas užkaukė kaip reikiant. Šiandien kilo šiokių tokių abejonių kiek jis sustiprėjo – vieni liudininkai prietaisų lentoje matė 40, kiti net 44 mazgus. Panašu, kad galima tikėti visais.
Taip ir nuskridom pavėjui – paskutinį saulės spindulį pro vienintelį pragiedrulį pakeitė kylančio Mėnulio šviesa, žybtelėjo kelios žvaigždės, o laivas kalnų tarpekliu lėkė pirmyn. Kilvateryje – putų pėdsake iš karto už laivo kibirkščiavo fosforestuojančios švieselės.
„Ambersail“ lekia. Teoriškai, ir Argentina (šiaurinėje kanalo pusėje) ir Čilė (pietinėje kanalo pusėje) yra civilizuotos, ekonomiškai stiprios valstybės, tačiau kelias laivams, diplomatiškai tariant, galėtų būti pažymėtas nepalyginamai geriau. Iš šturmano kabinos kartkartėmis pasigirsdavo santūrios Lino Tamkvaičio komandos: “Sukite 10 laipsnių į dešinę“, sukite dar 10 laipsnių“. Vėjas po truputį silpo. Į Port Viljamsą pataikėme tiesiog idealiai.
Ko mums čia reikia – atskira kalba. Horno ragas priklauso Čilei, tad norint ten patekti reikia gauti vietos valdžios leidimą. Štai todėl ir atsidūrėme tokioje įspūdingoje vietoje (įspūdingumas paaiškėjo, kai išsimiegojome). Pasirodo, kad formaliai tai ne miestas, o karinė bazė. Apie 1200 vietos gyventojų ir tiek pat kariškių. Gyventojus matėme, kariškių – ne. Tik du karinius laivus – jie tikrai yra. Nepažįstami spygliuočiai ir iki skausmo pažįstami balti lietuviški dobiliukai, šilais apaugę kalnai aplink, į jūrą įsibridusi karvė, slampinėjantys arkliai ir tyla. Tyla, tyla, tyla.
Dar viena Port Viljamso puošmena – turbūt pats piečiausias pasaulio jachtklubas. Atrodo taip: prie kranto yra paskandinta barža. Ji aplipinta gerokai aptriušusiais liepteliais, prie kurių jachtos ir švartuojasi. Baržoje veikia baras. Užrašas ant durų byloja, kad įstaiga darbą pradeda 9 valandą vakaro. Apie darbo pabaigą nesakoma nieko. Kiek reikės. Yra du dušai, tualetas. Karštą vandenį dušams teikia kažkoks dujomis šildomas įtaisas, kuris vandenį kaitina tai smarkiau, tai vangiau, srovė irgi nėra pastovi, todėl mūsų tarpe buvo tokių, kurie su malonumu išsimuilavę galvą po minutės jau garsiai išreiškė savo nuomonę apie tokį prausimosi būdą. Kita vertus, grūdintis juk sveika. Tai kodėl gi ne Port Viljamse?
Aplink baržą/barą/prieplauką/jachtklubą prisišvartavo 14 jachtų. Iš Austrijos, Kanados, Švedijos, Belgijos, Vokietijos, Čilės, Prancūzijos, Olandijos ir, be abejo, viena pačiu ilgiausiu stiebu – iš Lietuvos. Romantikai. Visi laivai specialiai paruošti plaukioti atšiauriose platumose – juk daugelis jų suks Antarktidos linkui.
Iš ryto (15 d., sekmadienį) neskubėdami atsirado pasienio bei muitinės pareigūnai. Anksčiau 10 valandą vietos laiku jie atvykti negalėjo. Kai pagalvoji – juk iš tiesų, skubėti norime tik mes, o jie – tikrai ne. Štai jie ir neskubėjo. Galų gale sutvarkome formalumus ir sukame Horno link. Nespėjus išplaukti iš įlankos iš kranto atskrieja komanda: “Stop, grįžkite!“ Pasirodo, apsukę Horną mes išplauksime ir iš Čilės. Tad reikia sutvarkyti formalumus ir dėl išvykimo. Bet panašu, kad pareigūnams dabar siesta ir reikalai greitai nepajudės. Ta proga Naglis Nasvytis organizuoja pietų kūrybą (kito žodžio nerandu) – mobilizuota jau pusę įgulos. Pietūs ruošiami, o pareigūnų ir leidimo plaukti kaip nėra taip nėra. Ką gi, vieniems tai biurokratinės kliūtys, o kitiems – tiesiog gyvenimo būdas.
Vis dėlto po visų biurokratinių ir vietos gyventojų gyvenimo būdo diktuojamų kliūčių pajudame Horno link. Yra 15 val. 01 min. vietos ir 20 val. 01 min. Lietuvos laiku.
54° 56’ S
067°37’ W
Naglis Šulija
VI etapo įgulos narys
