|
|
Tiksliau paaiškėja, kad mes tik turėsime galimybę ryte susisiekti su uosto tarnybomis, kad susitartume, kada galėsime išplaukti. Mums pasiūlo išplaukti 15 arba 14 valandą, bet vėliau sužinome, kad galėsime išplaukti 18 valandą. Pradėjome suprasti jūreivius, negalinčius gyventi ant žemes - čia apie Linkų :)
Tvarkomės, skalbiamės drabužius ir, žinoma, kalbamės apie nuostabią vakarykštę saulėtą dieną... Po apsilankymo „4 vėjų“ mokykloje mūsų laukė susitikimas su vietos lietuviais paslaptingame, šimtamečiais medžiais apaugusiame parke. Eini tankiais medžiais ir krūmais apaugusiu taku ir kartas nuo karto pamatai kokią laukymę, kurioje deginasi žmonės, šeimos žaidžia su vaikais. Vienoje iš tokių laukymių mūsų ir laukė siurprizas - didžiulis iš popieriaus padarytas laivas. Kartu su vietos lietuviais trumpam tampame dailininkais. Rašome palinkėjimus ir dailiname tą laivą.
Toliau mūsų laukia vakaronė su Dublino lietuviais. Kiekvieną kartą eini i susitikimą kažko tikiesi ir vis tiek kiekvieną kartą mus nustebina nuoširdumas bei atvirumas. Šį kartą per salę ėjome kaip didvyriai. Salė plojo atsistojusi, mums buvo netgi kažkiek nejauku. Suprantama, kad šis dėmesys ir pagarba skirti ne tik mums - tai dėmesys visai Odisėjai, kurios tikslas suvienyti viso pasaulio lietuvius. Perdavėme Lietuvos Prezidento laišką Dublino lietuviams, o iš jų gavome padėkos laišką mūsų Prezidentui. Vakaronės metu buvo daug nuoširdžių kalbų, dainų, šokių, atrakcijų. Dar kartą demonstravome buriuotojų aprangą.
Tvarkomės, skalbiamės drabužius ir, žinoma, kalbamės apie nuostabią vakarykštę saulėtą dieną... Po apsilankymo „4 vėjų“ mokykloje mūsų laukė susitikimas su vietos lietuviais paslaptingame, šimtamečiais medžiais apaugusiame parke. Eini tankiais medžiais ir krūmais apaugusiu taku ir kartas nuo karto pamatai kokią laukymę, kurioje deginasi žmonės, šeimos žaidžia su vaikais. Vienoje iš tokių laukymių mūsų ir laukė siurprizas - didžiulis iš popieriaus padarytas laivas. Kartu su vietos lietuviais trumpam tampame dailininkais. Rašome palinkėjimus ir dailiname tą laivą.
Toliau mūsų laukia vakaronė su Dublino lietuviais. Kiekvieną kartą eini i susitikimą kažko tikiesi ir vis tiek kiekvieną kartą mus nustebina nuoširdumas bei atvirumas. Šį kartą per salę ėjome kaip didvyriai. Salė plojo atsistojusi, mums buvo netgi kažkiek nejauku. Suprantama, kad šis dėmesys ir pagarba skirti ne tik mums - tai dėmesys visai Odisėjai, kurios tikslas suvienyti viso pasaulio lietuvius. Perdavėme Lietuvos Prezidento laišką Dublino lietuviams, o iš jų gavome padėkos laišką mūsų Prezidentui. Vakaronės metu buvo daug nuoširdžių kalbų, dainų, šokių, atrakcijų. Dar kartą demonstravome buriuotojų aprangą.
|
|
|
|
|||||
Buvo labai daug fotografuojama, gana aktyviai reiškėsi vietinio foto klubo nariai, kurie surengė parodą, skirtą „Ambersail“ apsilankymui Dubline ir apdovanojo mus nerealaus grožio ir kokybės nuotraukomis. Vietos lietuvių taip pat labai prašytume atsiųsti keletą nuotraukų iš vakaronės e. paštu info@ambersail.lt
Beje, mes vėl gavome lietuviškos duonos!!! Labai gaila, kad negalėjome atsidėkodami paspausti rankos kepyklos šeimininkei. Bet labai norėtume pareklamuoti šią kepyklą www.dublinduona.com Kaip sako Bitlas, duonos turėtų užtekti iki Gdansko! :)
Mūsų laivas tapo labiausiai fotografuojamu Dublino objektu. Patikėkit, keliuose Dublino pubuose (vietos baruose) žmonės dabar jau tikrai žino, kas yra Lietuva ir „Tūkstantmečio odisėja“. Kažkaip sekasi bendrauti su muzikantais, o mūsiškiai ne iš kelmo spirti, visur matomi, linksmi, tad patys muzikantai ėmėsi iniciatyvos papasakoti apie mus ir skirti mums keletą dainų. Minia plojo Lietuvai ir jos 1000 metų. Manome, kad palikome savo parašą Dubline.
Laive „trumpam“ apsilankė grupės „Airija“ narys Nojus ir taip pat skyrė mums savo dainų. Trys iš jų visai naujos ir negirdėtos. Kaip sakė pats Nojus, gana simboliška, kad viena iš jų apie laivus ( nereali ) buvo sukurta ką tik ir jau čia pat, jachtoje, buvo modifikuota: "plaukia, plaukia mūsų laivas, laivas Ambersailas, pas Tave"... Šiandien tai - jau mūsų laivo himnas.
Tiesa, reikia paminėti, kad mes šiek tiek suprantame airius, mūsų neišleidžiančius. Mieste lankosi Tall Ship laivai - didelė šventė tęsis ir rytoj. Pilnas miestas žmonių ir mašinų. Tiltas yra gana apkrautas ir airiai matyt bijosi kamščių. Bet tikrai turime išplaukti, uostas nuo birželio 1 d. uždaromas rekonstrukcijai, jau dabar kanale pilna plaukiojančių kranų.
Norėtume širdingai padėkoti mūsų globotojams Dubline: Ridui, Arūnui, Gintui. Mes nerašome pavardžių, mes jų net neklausėme, nes tas betarpiškas bendravimas staigiai ištrynė visas sienas tarp mūsų. Taip pat už šiltą bendravimą dar kartą nuoširdžiai dėkojame Lietuvos ambasadai Dubline.
Algimantas Variakojis,
X Odisėjos etapo įgulos narys
Beje, mes vėl gavome lietuviškos duonos!!! Labai gaila, kad negalėjome atsidėkodami paspausti rankos kepyklos šeimininkei. Bet labai norėtume pareklamuoti šią kepyklą www.dublinduona.com Kaip sako Bitlas, duonos turėtų užtekti iki Gdansko! :)
Mūsų laivas tapo labiausiai fotografuojamu Dublino objektu. Patikėkit, keliuose Dublino pubuose (vietos baruose) žmonės dabar jau tikrai žino, kas yra Lietuva ir „Tūkstantmečio odisėja“. Kažkaip sekasi bendrauti su muzikantais, o mūsiškiai ne iš kelmo spirti, visur matomi, linksmi, tad patys muzikantai ėmėsi iniciatyvos papasakoti apie mus ir skirti mums keletą dainų. Minia plojo Lietuvai ir jos 1000 metų. Manome, kad palikome savo parašą Dubline.
Laive „trumpam“ apsilankė grupės „Airija“ narys Nojus ir taip pat skyrė mums savo dainų. Trys iš jų visai naujos ir negirdėtos. Kaip sakė pats Nojus, gana simboliška, kad viena iš jų apie laivus ( nereali ) buvo sukurta ką tik ir jau čia pat, jachtoje, buvo modifikuota: "plaukia, plaukia mūsų laivas, laivas Ambersailas, pas Tave"... Šiandien tai - jau mūsų laivo himnas.
Tiesa, reikia paminėti, kad mes šiek tiek suprantame airius, mūsų neišleidžiančius. Mieste lankosi Tall Ship laivai - didelė šventė tęsis ir rytoj. Pilnas miestas žmonių ir mašinų. Tiltas yra gana apkrautas ir airiai matyt bijosi kamščių. Bet tikrai turime išplaukti, uostas nuo birželio 1 d. uždaromas rekonstrukcijai, jau dabar kanale pilna plaukiojančių kranų.
Norėtume širdingai padėkoti mūsų globotojams Dubline: Ridui, Arūnui, Gintui. Mes nerašome pavardžių, mes jų net neklausėme, nes tas betarpiškas bendravimas staigiai ištrynė visas sienas tarp mūsų. Taip pat už šiltą bendravimą dar kartą nuoširdžiai dėkojame Lietuvos ambasadai Dubline.
Algimantas Variakojis,
X Odisėjos etapo įgulos narys
